Skubėkite ne krikščioniškai, išmokite būti kantrūs su savimi

I. Įgyjant tobulumo, visada reikia laukti. Turiu atrasti apgaulę, sako šv. Pranciškus de Salezas. Kai kurie norėtų tobulo tobulumo, kad užtektų jį užmauti, pavyzdžiui, sijoną, kad be pastangų būtų tobulas. Jei tai būtų įmanoma, būčiau tobuliausias žmogus pasaulyje; kadangi, jei būtų mano galia suteikti tobulumą kitiems, jiems nieko nedarant, pradėčiau tai imti iš savęs. Jiems atrodo, kad tobulumas yra menas, kurio pakanka rasti paslaptį, kad iškart be jokių sunkumų taptum meistrais. Kokia apgaulė! Didžioji paslaptis yra atlikti ir dirbti uoliai įgyvendinant dievišką meilę, kad būtų pasiekta vienybė su dieviškuoju gerumu.

Tačiau reikia pažymėti, kad pareiga daryti ir vargti reiškia viršutinę mūsų sielos dalį; dėl pasipriešinimo, kylančio iš apatinės dalies, nereikėtų daugiau dėmesio skirti tam, ką daro kelininkai, iš toli lojančių šunų (plg.

Todėl įpraskime siekti tobulumo įprastais būdais, ramiu protu, darydami tai, kas priklauso nuo mūsų dorybių įgijimui, pastoviai jas praktikuojant, atsižvelgiant į mūsų būseną ir pašaukimą; tada, kai anksčiau ar vėliau pasieksime norimą tikslą, būkime kantrūs, pereikime prie dieviškosios Apvaizdos, kuri pasirūpins mūsų paguoda per nustatytą laiką; ir net jei turėtume laukti iki mirties valandos, būkime patenkinti, mokėkime atlikti savo pareigą visada darydami tai, kas priklauso nuo mūsų ir yra mūsų galioje. Norimą daiktą visada turėsime pakankamai greitai, kai jis patiks Dievui, kad jis jį mums padovanotų.

Šis atsistatydinimas laukti yra būtinas, nes jo trūkumas stipriai trikdo sielą. Todėl būkime patenkinti žinodami, kad Dievas, kuris mus valdo, daro viską gerai, ir mes nesitikime ypatingų jausmų ar ypatingos šviesos, bet einame kaip akli žmonės už šios Apvaizdos palydos ir visada pasitikėdami Dievu, net tarp dykumų, baimių, tamsos ir visų rūšių kryžių, kuriuos jis mielai mums atsiųs (plg.

Turiu pašventinti save ne dėl savo naudos, paguodos ir garbės, bet dėl ​​Dievo šlovės ir jaunųjų išganymo. Todėl būsiu kantrus ir ramus, kai tik turėsiu atkreipti dėmesį į savo kančią, įsitikinęs, kad visagalė malonė veikia per mano silpnybę.

II. Reikia kantrybės su savimi. Nuo pat pradžių tapti savo sielos šeimininkais ir visiškai turėti ją savo rankose. Pasitenkinkite po truputį įsitvirtinimu, perspėja šv. Pranciškus de Salezas, susidūręs su aistra, kuri jums kelia karą.

Jūs turite pakęsti kitus; bet pirmiausia mes pakęsime save ir turime kantrybės būti netobulais. Ar norėtume ilsėtis interjere, nepatirdami įprastų nesėkmių ir kovų?

Paruoškite savo sielą ramybei nuo pat ryto; dienos metu pasirūpinkite, kad dažnai jį perskambintumėte ir vėl paimtumėte į rankas. Jei atsitiktų kokių nors pokyčių, neišsigąskite, nesusimąstykite nė trupučio; bet, perspėkite ją, tyliai nusižeminkite prieš Dievą ir pabandykite grąžinti dvasią į saldumo būseną. Pasakyk savo sielai: - Nagi, mes įkėlėme koją į neteisingą; eikime dabar ir budėkime. - Ir kiekvieną kartą, kai grįši atgal, pakartok tą patį.

Tada, kai mėgaujatės ramybe, pasipelnykite iš geros valios, daugindami saldumo veiksmus visomis įmanomomis progomis, net ir mažomis, nes, kaip sako Viešpats, tiems, kurie yra ištikimi mažais dalykais, bus patikėti didieji (Lk 16,10). : 444). Tačiau visų pirma neprarask širdies, Dievas tave laiko už rankos ir, nors ir leidžia tau suklupti, jis tai daro norėdamas parodyti, kad jei tavęs nelaikytų, tu visiškai nukristum: taip tu griebk stipriau už jo rankos ( Laiškas XNUMX).

Būti Dievo tarnu reiškia būti labdaringam artimui, viršutinėje dvasios dalyje suformuoti nepakeičiamą nutarimą laikytis Dievo valios, turint labai gilų nuolankumą ir paprastumą, kuris įkvepia pasitikėti Dievu ir padeda atsikelti iš visų patenka į mūsų kantrybę mūsų kančiose, ramiai neša kitus savo trūkumais (409 laiškas).

Ištikimai tarnaukite Viešpačiui, bet tarnaukite jam santaika ir meilės laisve be erzinančiai karčios širdies. Laikykite savyje švento džiaugsmo dvasią, nuosaikiai skleidžiamą savo veiksmuose ir žodžiuose, kad dorybingi žmonės, kurie jus mato ir šlovina Dievą (Mt 5,16, 472), vienintelį mūsų siekių objektą (XNUMX laiškas), gautų džiaugsmą. Ši Šv. Pranciškaus de Salezo pasitikėjimo žinia nuramina, atkuria drąsą ir nurodo tikrąjį pažangos kelią, nepaisant mūsų silpnybių, vengiant ramybės ir prielaidų.

III. Kaip elgtis daugybėje profesijų, kad būtų išvengta perdėto skubėjimo. Profesijų daugybė yra palanki sąlyga įgyti tikrų ir tvirtų dorybių. Reikalų dauginimas yra nuolatinė kankinystė; profesijų įvairovė ir gausa kelia daugiau nerimo nei jų sunkumas.

Tvarkydamas savo verslą, šv. Pranciškus de Salezas moko, nepasitikėk, kad tau pavyks pasiekti sėkmę savo pramonėje, bet tik padedamas Dievo; todėl visiškai pasitikėkite Jo Apvaizda, įsitikinęs, kad jis padarys viską, kas įmanoma, su sąlyga, kad jūs savo ruožtu tyliai stengsitės. Iš tiesų skubantys žirgai kenkia širdžiai ir verslui ir yra ne kruopštumas, o nerimas ir neramumai.

Netrukus būsime amžinybėje, kur bus matyti, kokie maži yra visi šio pasaulio reikalai ir kiek mažai svarbu tai daryti ar ne; čia, priešingai, mes kovojame aplink juos, tarsi tai būtų dideli dalykai. Kai buvome maži, kokiu užsidegimu rinkdavome plytelių, medžio ir purvo gabalus namams ir mažiems pastatams statyti! Ir jei kas nors juos ten mėtė, tai buvo bėda; bet dabar mes žinome, kad visa tai buvo labai svarbu. Taigi tai bus viena diena danguje; tada pamatysime, kad mūsų prisirišimai prie pasaulio buvo tikra vaikystė.

Nenoriu čia nepaisyti rūpestingumo tokiomis smulkmenomis, kurias Dievas mums suteikė už mūsų užsiėmimą šiame pasaulyje; bet aš norėčiau atsikratyti karštligiško užsidegimo laukdamas tavęs. Pažaiskime ir savo vaikus, tačiau juos darydami neprarandame proto. Ir jei kas nors apvers dėžes ir pastatus, nesijaudinkime tiek, nes atėjus vakarui, kai turėsime prisidengti priedu, turiu omenyje mirties momentu, visos šios smulkmenos bus nenaudingos: tada turėsime eik į mūsų Tėvo namus. (Ps 121,1).

Uoliai lankykitės savo versle, tačiau žinokite, kad neturite verslo, svarbesnio už savo išganymą (455 laiškas).

Profesijų įvairovėje vienintelis yra sielos, su kuria jūs laukiate, nusiteikimas. Vien tik meilė paįvairina mūsų daromų dalykų vertę. Stenkimės, kad visada būtų skanumas ir jausmų kilnumas, o tai verčia mus ieškoti tik Viešpaties skonio, ir Jis padarys mūsų veiksmus gražius ir tobulus, kad ir kokie maži ir bendri jie būtų (Laiškas 1975).

Viešpatie, priversk mane pagalvoti apie galimybę visada pasitarnauti ir tinkamai pasinaudoti tau, praktikuojant dorybes kiekvieną minutę, nesijaudinant dėl ​​praeities ar ateities, kad kiekviena dabartinė akimirka atneštų man tai, ką turiu padaryti ramiai ir kruopščiai, už savo šlovę (plg. 503 laišką).