Dievo Motina Medžugorjėje kalbėjo apie islamą, išganymą ir religijas

20 m. Gegužės 1982 d
Žemėje jūs esate susiskaldę, bet jūs visi esate mano vaikai. Musulmonai, stačiatikiai, katalikai, jūs visi esate lygūs prieš mano sūnų ir mane. Jūs visi esate mano vaikai! Tai nereiškia, kad visos religijos yra lygios prieš Dievą, bet žmonės tai daro. Nepakanka priklausyti katalikų bažnyčiai, kad būtum išgelbėtas: būtina gerbti Dievo valią. Net nekatalikai yra tvariniai, sukurti pagal Dievo atvaizdą ir skirti vieną dieną pasiekti išgelbėjimą, jei jie gyvena teisingai vykdydami savo sąžinės balsą. Gelbėjimas yra siūlomas visiems, be išimties. Tik tie, kurie sąmoningai atmeta Dievą, yra smerkiami, kam mažai duota, mažai bus klausiama. Kam buvo duota daug, bus paprašyta. Tik Dievas savo begaliniame teisingume nustato kiekvieno žmogaus atsakomybės laipsnį ir priima galutinį sprendimą.
Keletas Biblijos ištraukų, kurios gali mums padėti suprasti šią žinią.
Izaijo 12,1–6
Tą dieną pasakysite: „Ačiū, Viešpatie; tu pyksti ant manęs, bet tavo pyktis atslūgo ir tu paguodei. Štai Dievas yra mano išgelbėjimas; Aš pasitikėsiu, niekada nebijosiu, nes mano stiprybė ir mano daina yra Viešpats; jis buvo mano išsigelbėjimas. Jūs džiaugsmingai semiatės vandens iš išganymo šaltinių “. Tą dieną jūs sakysite: „Girkite Viešpatį, šaukitės Jo vardo; parodykite savo stebuklus tautoms, skelbkite, kad jos vardas yra kilnus. Giedokite himnus Viešpačiui, nes jis padarė daug dalykų, tai žinoma visoje žemėje. Siono gyventojai, linksmi ir ištvermingi šūksniai, nes Izraelio Šventasis yra puikus tarp jūsų.
17 psalmė
Choro meistrui. Iš Dovydo, Viešpaties tarno, kuris kreipėsi į šios giesmės žodžius Viešpačiui, kai Viešpats išlaisvino jį nuo visų savo priešų galios ir Sauliaus rankos. Taigi jis pasakė:
Aš myliu tave, Viešpatie, savo stiprybe, Viešpatie, savo uolą, tvirtovę, išlaisvintoją; mano Dieve, mano uoloje, kur randu pastogę; mano skydas ir lemputė, mano galingas išsigelbėjimas. Aš šaukiuosi Viešpaties, verto pagyrimo, ir būsiu išgelbėtas nuo savo priešų. Mirties bangos apėmė mane, skubantys liūtys užvaldė mane; pogrindžio raišteliai jau buvo mane apgaubę, mirtingosios užuolaidos jau laikė mane. Kvėpuodamas šaukiausi VIEŠPATIES, su sielvarto šaukiau savo Dievo: iš jo šventyklos jis klausėsi mano balso, ir mano šauksmas atėjo jam į ausį. Žemė drebėjo ir drebėjo; kalnų pamatai sugriuvo, jie sudrebėjo, nes jis pasipiktino. Iš jo šnervių pakilo dūmai, iš jo burnos pražydo ugnis, iš jo sklido degančios žarijos. Jis nuleido dangų ir nusileido, tamsus niūrus po kojomis. Jis pasivažinėjo cherubu ir išskrido, užlėkė ant vėjo sparnų. Jis apvyniojo tamsą kaip šydas, tamsūs vandenys ir stori debesys. Priešais savo spindulį debesys išsisklaidė iš krušos ir karštų anglių. Viešpats griaudėjo iš dangaus, Aukščiausiasis išgirdo savo balsą: kruša ir karštos žarijos. Jis išmetė griaustinius ir juos išsklaidė, sukrėtė žaibą ir sutriuškino. Tuomet pasirodė jūros dugnas, buvo atrasti pasaulio pagrindai, tavo grėsmei, Viešpatie, tavo rūstybės pasibaigimui. Jis ištiesė ranką iš viršaus ir paėmė mane, pakėlė mane nuo didžiųjų vandenų, išlaisvino nuo galingų priešų, nuo tų, kurie manęs nekentė ir buvo stipresni už mane. Jie užpuolė mane mirties bausmės dieną, bet Viešpats buvo mano palaikymas; jis išėmė mane, išlaisvino, nes myli. Viešpats elgiasi su manimi pagal mano teisingumą, atlygina už mano rankų nekaltumą; Kadangi saugojau Viešpaties kelių, empiriškai neatsisakiau savo Dievo. Jo sprendimai yra visi prieš mane, aš neatmetiau iš jo jo įstatymo; bet aš buvau su juo ir saugojausi nuo kaltės. Viešpats padaro mane pagal savo teisingumą, pagal mano rankų nekaltumą prieš jo akis. Su geru žmogumi tau gera su visu žmogumi, kuris tu esi vientisas, su grynu žmogumi tu esi tyras, su iškrypėliu esi nuoširdus. Nes jūs išgelbėjote nuolankius žmones, bet nuleiskite akis išdidiems. Tu, Viešpatie, šviesi į mano lempą; mano Dievas apšviečia mano tamsą. Su jumis aš paleisiu prieš gretas, su savo Dievu lipsiu per sienas. Dievo kelias tiesus, Viešpaties žodis bandomas ugnimi; jis yra skydas tiems, kurie jame pasislėpė. Iš tikrųjų, kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Arba kas yra uola, jei ne mūsų Dievas? Dievas, kuris mane apėmė energingai ir padarė mano kelią visą; tai suteikė man judrumo kaip užpakaliukai, tačiau aukštyje jis mane stangriai ištvėrė; jis treniravo mano rankas kovai, rankas ištiesti bronzinį lanką. Tu davei man savo išsigelbėjimo skydą, dešinė ranka palaikė mane, tavo gerumas privertė mane augti. Tu nutiesei kelią mano žingsniams, mano kojos neaplenkė. Aš persekiojau savo priešus ir prisijungiau prie jų, negrįžau jų nesunaikinęs. Aš jiems trenkiau ir jie nepakilo, jie krito man po kojomis. Jūs mane paguldėte į karą, oponentus sulenkėte po manimi. Jūs parodėte priešams nugarą, išsklaidėte tuos, kurie manęs nekentė. Jie šaukė ir niekas jų neišgelbėjo, Viešpačiui, bet neatsakė. Kaip dulkės vėjyje aš jas išsklaidžiau, sutrypiau kaip purvą gatvėse. Jūs išvengėte sukilimo iš žmonių, jūs paguldėte mane į tautų galvą. Žmonės, kurių nepažinojau, man tarnavo; mane išgirdę, jie iškart man pakluso, nepažįstami žmonės ieškojo mano palankumo, blyškūs svetimi vyrai ir drebėjo iš savo slėptuvių. Tegyvuoja Viešpats ir laimina mano uolą, kad mano išgelbėjimo Dievas būtų išaukštintas. Dieve, tu man atkeršysi ir paklusi tautoms prie mano jungo, pabėgi nuo nuo pasiutusių priešų, priversi mane triumfuoti prieš mano priešus ir išlaisvini mane nuo smurtaujančio žmogaus. Už tai, Viešpatie, girsiu tave tarp tautų ir giedosiu tavo vardo džiaugsmo himnus.