Dievo Motina Medjugorjėje pasakoja, kaip galite pakeisti pasninką

21 m. Liepos 1982 d. Pranešimas
Mieli vaikai! Kviečiu melstis ir pasninkauti siekiant taikos pasaulyje. Pamiršote, kad malda ir pasninkas taip pat gali atsisakyti karų ir netgi sustabdyti gamtos įstatymus. Geriausias greitas yra duona ir vanduo. Visi, išskyrus ligonius, turi pasninkauti. Maldavimai ir labdaringi darbai negali pakeisti pasninko.
Keletas Biblijos ištraukų, kurios gali mums padėti suprasti šią žinią.
Tobijas 12,8–12
Geras dalykas yra malda pasninkaujant ir malonumas teisingumui. Geriau mažiesiems su teisingumu, nei turtais su neteisybe. Geriau duoti išmaldą, nei atidėti auksą. Elgetavimas gelbsti nuo mirties ir apsivalo nuo visos nuodėmės. Tie, kurie duos išmaldą, galės džiaugtis ilgu gyvenimu. Tie, kurie daro nuodėmę ir neteisybę, yra jų gyvenimo priešai. Aš noriu jums parodyti visą tiesą nieko neslėpdamas: aš jau išmokiau jus, kad gera slėpti karaliaus paslaptį, tuo tarpu šlovingi yra Dievo darbų atskleidimai. Taigi žinokite, kad kai jūs ir Sara melsdavotės, aš pateikčiau liudykite savo maldą prieš Viešpaties šlovę. Taigi net tada, kai palaidojote mirusius.
Izaijo 58,1–14
Ji rėkia į viršų, nekreipia dėmesio; lyg trimitas pakelk balsą; jis skelbia savo nusikaltimus mano žmonėms, savo nuodėmes Jokūbo namams. Jie kiekvieną dieną ieško manęs, norėdami sužinoti mano kelius, kaip žmonės, kurie praktikuoja teisingumą ir neatsisako savo Dievo teisės; jie prašo manęs teisingų sprendimų, jie trokšta Dievo artumo: „Kodėl greitai, jei nematai, mus užmuša, jei nežinai?“. Štai pasninko dieną jūs rūpinatės savo reikalais, kankinate visus savo darbuotojus. Čia jūs einate tarp kivirčų ir žiaurumų bei mušatės nesąžiningais smūgiais. Nebėginkite daugiau kaip šiandien, kad garsas būtų garsus. Ar pasninkas, kurio trokštu, yra tas, kai žmogus nužudo save? Galbūt, jei norite skubiai sulenkti galvą, lovoje naudoti maišus ir pelenus, galbūt norėtumėte pasikviesti pasninką ir malonią dieną Viešpačiui?

Ar ne tas greitasis aš noriu: atsieti nesąžiningas grandines, nuimti jungo jungtis, išlaisvinti priespaudą ir sulaužyti kiekvieną jungą? Ar tai nėra dalijimasis duona su alkanu, neturtingų, benamių įvedimas į namus, aprengimas kuo nors matytu plika, nenuleidžiant akių nuo kūno. Tuomet tavo šviesa pakils kaip aušra, tavo žaizda greitai užgis. Tavo teisumas vaikščios prieš tave, Viešpaties šlovė lydės tave. Tuomet tu jį pašauksi ir Viešpats tau atsakys; jūs paprašysite pagalbos ir jis pasakys: „Štai aš!“ Jei atimsite iš jūsų priespaudą, rodykite pirštu ir bedieviškai kalbėsite iš jūsų, jei duosite duonos alkanam, jei sėsite pasninkaudami, tada jūsų šviesa šviečia tamsoje, jūsų tamsa bus kaip vidurdienis. Viešpats visada jus ves, tenkinsis sausringose ​​žemėse, atgaivins jūsų kaulus; būsite tarsi drėkinamas sodas ir šaltinis, kurio vandenys neišdžiūsta. Tavo žmonės atstatys senovės griuvėsius, tu atstatysi tolimų laikų pamatus. Jie jus vadins „breccia“ remontininku, sugriautų namų, kuriuose gyvenate, restauratoriumi. Jei susilaikysite nuo šabato pažeidimo, nuo manęs šventos dienos nebendradarbiausite, jei šauksite šabo džiaugsmą ir pagerbsite šventąją dieną Viešpačiui, jei ją pagerbsite vengdami atostogauti, užsiimti verslu ir derėtis, tuomet rasite žavisi Viešpačiu. Aš padarysiu tave žemės aukštį, priversiu paragauti tavo tėvo Jokūbo palikimo, nes Viešpaties burna kalbėjo.
Patarlių 15,25-33
Viešpats nugriauna išdidžiųjų namus ir padaro našlių ribas tvirtas. Piktos mintys yra bjaurios Viešpačiui, tačiau vertinami geranoriški žodžiai. Kas godus už nesąžiningą uždarbį, kenkia savo namams; bet kas nepakenčia dovanų, gyvens. Teisiojo protas medituoja prieš atsakydamas, nedorėlio burna išreiškia nedorumą. Viešpats yra toli nuo nedorėlių, bet jis klauso teisiųjų maldų. Šviesus žvilgsnis džiugina širdį; džiugi žinia atgaivina kaulus. Auska, kuri klauso sveikinto priekaištų, turės savo namus išminčiaus viduryje. Kas atsisako pataisos, pats paniekina, kas klauso priekaištų, įgyja prasmę. Dievo baimė yra išminties mokykla, prieš šlovę yra nuolankumas.
1 kronikos 22,7–13
Dovydas tarė Saliamonui: “Mano sūnau, aš nusprendžiau pastatyti šventyklą Viešpaties, savo Dievo, vardu. Bet šis Viešpaties žodis buvo skirtas man: Tu praliejai per daug kraujo ir užmezgėte didelius karus. Todėl nestatysite šventyklos mano vardu, nes prieš mane žemėje išpylėte per daug kraujo. Štai tau gims sūnus, kuris bus taikos vyras; Aš suteiksiu jam ramybę nuo visų aplinkinių jo priešų. Jis bus vadinamas Saliamonu. Jo dienomis aš suteiksiu Izraeliui taiką ir ramybę. Jis pastatys šventyklą mano vardu; jis man bus sūnus, o aš jam - tėvas. Aš įtvirtinsiu jo karalystės sostą virš Izraelio per amžius. Mano sūnau, Viešpatie, būk su tavimi, kad galėtum pastatyti šventyklą Viešpačiui, savo Dievui, kaip jis tau pažadėjo. Na, Viešpats suteikia jums išminties ir sumanumo, priverskite save Izraelio karaliumi laikytis Viešpaties, savo Dievo, įstatymų. Žinoma, jums pasiseks, jei bandysite vykdyti įstatus ir įsakymus, kuriuos Viešpats paskyrė Mozei Izraeliui. Būk stiprus, drąsus; nebijok ir nenusileisk.