Malda beldžiasi, pasninkauja, gailestingumas gaunamas

Yra trys dalykai, trys, broliai, kuriems tikėjimas yra tvirtas, atsidavimas išlieka, dorybė išlieka: malda, pasninkas, gailestingumas. Ką malda išmuša, pasninkas ją gauna, gailestingumas ją gauna. Šie trys dalykai: malda, pasninkas, gailestingumas yra vienas ir priima gyvenimą vienas nuo kito.
Pasninkas yra maldos siela, o pasigailėjimas yra pasninko gyvenimas. Niekas jų nedalija, nes jie negali atsiriboti. Kas turi tik vieną arba neturi visų trijų kartu, nieko neturi. Todėl kas meldžiasi, greitai. Tegul pasigailintys pasigaili. Tie, kurie prašo būti išklausyti, klausia tų, kurie klausia. Kas nori atrasti sau atvirą Dievo širdį, neužverčia širdies tiems, kurie jo maldauja.
Tie, kurie greitai supranta, ką reiškia kitiems neturėti maisto. Klausykite alkana, jei jis nori, kad Dievas mėgautųsi savo greitaisiais. Turėkite užuojautą, kuris tikisi užuojautos. Kas prašo pasigailėjimo, tam ir pasinaudokite. Kas nori būti įteiktas, dovanok ranką kitiems. Blogas pareiškėjas yra tas, kuris neigia kitus, ko pats prašo.
O žmogau, būk gailestingumo sau taisyklė. Tai, kaip norite panaudoti gailestingumą, naudokitės juo su kitais. Gailestingumo plotis, kurį norite sau, suderinkite jį su kitais. Pasiūlyk kitiems tą patį greitą gailestingumą, kurio trokšti sau.
Todėl malda, pasninkas, gailestingumas yra viena tarpininkaujanti jėga su Dievu, mums viena gynyba, viena malda trimis aspektais.
Kiek su panieka praradome, užkariaukite ją pasninkaudami. Aukojame sielą pasninkaudami, nes nėra nieko malonesnio, ką galime pasiūlyti Dievui, kaip rodo pranašas, sakydamas: „Sutrikusi dvasia yra auka Dievui, sudaužyta ir pažeminta širdis, tu, Dieve, nepaniekink. “(Ps 50, 19).
O, žmogau, pasiūlyk Dievui savo sielą ir pasninko pasiaukojimą, kad šeimininkas būtų tyras, šventa auka, auka gyva, kad liktum ir duotum Dievą. Kas to neduos Dievui, nebus atleistas, nes negali atsisakyti savęs pasiūlyti. Bet kad visa tai būtų priimta, lydi gailestingumas. Pasninkas neišdygsta, nebent jis giriamas gailestingumo. Pasninkas išdžiūsta, jei gailestingumas išdžiūsta. Kas yra lietus žemei, tai pasigailėjimas pasninkavimui. Nors širdis rafinuota, kūnas išgrynintas, paskalos, sielos dorybės, greitesnis vaisius neduoda vaisių, jei jis neleidžia tekėti gailestingumo upėms.
O, kurie pasninkaujate, žinokite, kad jūsų laukas pasnigs, jei pasigailėjimas išliks greitas. Užuot tai davę, pasigailėjote, gausiai grįšite į savo tvartą. Todėl, žmogau, nes nereikia prarasti norėdamas pasilikti sau, duoti kitiems ir tada rinksi. Duok sau, duok vargšams, nes to, ką paveldėjai iš kito, to neturėsi.