Ypatingas Vasario pamaldumas, Šventoji šeima: kaip mėgdžioti dorybes

Vasario mėnuo skirtas Šventajai Šeimai. Ypatingas pamaldumas, kurį Šventoji Jėzaus, Marijos ir Juozapo šeima siūlo dorybės pavyzdžiu visoms krikščionių šeimoms, prasidėjo XVII a. Tai prasidėjo beveik vienu metu Kanadoje ir Prancūzijoje: Šventosios šeimos asociacija buvo įkurta 1663 m. Monrealyje, o 1674 m. - Paryžiaus Šventosios Šeimos dukterys. Šis pamaldumas netruko išplisti ir 1893 m. šiuo titulu ir pats buvo Tarnybos dalis. Dėl skrydžio į Egiptą šią šventę koptai stebėjo nuo seniausių laikų.

Jo Šventenybės popiežiaus Leono XIII žodžiais tariant, „Krikščionių šeimoms niekas negali būti sveikesnis ar efektyvesnis medituoti, kaip tik šios Šventosios Šeimos pavyzdys, apimantis visų buitinių dorybių tobulumą ir pilnumą“.

Šventoji šeima mums atstovauja tai, ką turėtų parodyti šeimos gyvenimas. Tai dorybės mokykla tėvams ir vaikams. Ten mes randame Dievą ir mokomės užmegzti ryšį su Dievu ir su kitais. Šeima yra ta vieta, kur meilė suteikiama nemokamai, nesusitarus. Būtent ten mes mokomės mylėti, melstis ir praktikuoti labdaros dovaną. Popiežius Jonas Paulius II sakė: „Šeima, labiau nei bet kuri kita žmogaus tikrovė, yra ta vieta, kur žmogus yra mylimas dėl savęs ir kur jis išmoksta gyventi nuoširdžią savo dovaną“ (27 m. Lapkričio 2002 d.).

Turėtume savęs paklausti, ar mūsų pačių šeimos modeliuoja Šventosios šeimą. Turime būti atviri Dievo malonei, kad galėtume vertinti teigiamą ir priimti savo klaidas - ir būti pasirengę jas ištaisyti. Tėvystė yra labai sudėtinga atsakomybė, o klaidos kartais daromos nepaisant geriausių ketinimų. Tai pripažinę vaikai turėtų pasitikėti savo tėvais ir niekada nepamiršti, kad tėvai nori tik to, kas jiems geriausia.

Tai mus atveda prie svarbiausios šeimos dorybės: atleidimo. Gyvenant taip artimai šeimos vienete, natūraliai kyla nemalonių situacijų, kuriose kažkas linkęs įsižeisti. Šv. Paulius tai žinojo, kai liepė mums „pakęsti ir atleisti vienas kitam“. Mūsų šeimos sveikata gali priklausyti nuo to, kaip greitai išmokstame atleisti, nesukeldami apmaudo jausmo.

Nė viena šeima negali klestėti ir augti be nuolatinio darbo. Materialios detalės, reikalaujančios laiko ir pastangų, taip pat yra būtinos norint išlaikyti šeimos tvirtumą. Kiekvienas žmogus turi dirbti kartu šeimos labui, iki kitų šeimos narių laimės pranašumo prieš savo poreikius ir ambicijas, atidėdamas savo egoistinius norus.

Taip pat svarbu melstis šeimoje, ypač šventojo rožinio. Malda padės sustiprinti artumą vienas kitam ir išmokti atleisti.