Nepaprastas Jėzaus veido regėjimas, pasirodantis šventajai Gertrūdai

Šventoji Gertrūda ji buvo XII amžiaus benediktinų vienuolė, turinti gilų dvasinį gyvenimą. Ji garsėjo savo atsidavimu Jėzui ir gebėjimu bendrauti su Juo per maldą. Ji laikoma mistike ir teologe, sodininkų ir našlių globėja. Jo gyvenimas yra nuolankumo, maldos ir meilės Dievui ir kitiems pavyzdys, jis ir toliau įkvepia daugybę tikinčiųjų visame pasaulyje.

santa

Šiandien norime papasakoti apie tą dieną, kurią patyrėme nepaprastas dieviškas regėjimas. Jėzus parodė jai savo šventąjį veidą, jo akys spindėjo kaip saulė, spinduliuojanti švelnią ir neprilygstamą šviesą. Ši šviesa įsiskverbė į jos esybę, paversdama ją neapsakomu džiaugsmu ir palaima.

Kas nutiko šventajai Gertrūdai mistinio regėjimo metu

Regėjime šventoji Gertrūda jautėsi visiškai transformuotas, tarsi jo kūnas būtų sunaikintas galingo dieviškojo buvimo. Regėjimas buvo toks intensyvus, kad galėjo ją nužudyti, jei ne speciali pagalba, palaikanti jos trapią žemiškąją prigimtį. Šventoji išreiškė savo nuomonę dėkingumas už tą didingą patirtį, kuri privertė ją pajusti tokį didelį džiaugsmą, kad tai būtų neįmanoma aprašyti pasaulio žodžiais.

Kristaus veidas

Kita proga šventoji Gertrūda ją nunešė ekstazė ir pamatė Jėzų apsuptą a akinanti šviesa. Palietęs jį, jis jautė, kad miršta nuo galingos dieviškos energijos. Jis iš karto paprašė Dievo pritemdyti šviesą, nes jo silpnumas negalėjo pakęsti jo intensyvumo. Nuo tos akimirkos jis galėjo apmąstyti daugybę Angelai, apaštalai, kankiniai, išpažinėjai ir mergelės, visi buvo apsupti ypatingos šviesos, kuri tarsi sujungė juos su dieviškuoju Sutuoktiniu.

Tai mums primena ši nepaprasta Šventosios Gertrūdos patirtis dydžio ir dieviškumo didybė, kuri pasireiškia netikėtai ir mus kviečia atspindėti apie mūsų ribotą žmogiškumą ir ypatingos pagalbos poreikį, kad galėtume suvokti dieviškąjį buvimą ir paragauti Dangaus džiaugsmų.

Šis liudijimas turėtų mus įkvėpti ir atnaujinti mūsų tikėjimą, verčia mus ieškoti Dievo buvimo kasdieniame gyvenime ir trokšti tos palaimos, kurią tik Signoras gali mums duoti. Mokykimės iš josdėkingumo ir nuolankumo svarba susidūręs su dieviškosios meilės stebuklais.