Tavo malda vasario 6 d.: Kai gyveni dykumoje

Viešpats, tavo Dievas, palaimino tave viskuo, ką padarei. Jis matė kiekvieną jūsų žingsnį per šią didelę dykumą. Per šiuos keturiasdešimt metų Viešpats, tavo Dievas, buvo su tavimi ir tau nieko netrūko. - Pakartoto Įstatymo 2: 7

Kaip matome šioje eilutėje, Dievas mums parodo, kuo jis remiasi tuo, ką daro. Mes matome, kaip Jo pažadai įvykdyti Jo žmonių gyvenime, ir žinome, kad pats Dievas veikia mūsų gyvenime.

Kai esame dykumos viduryje, atrodo, kad Dievo ranka nėra apakusi, nes esame akivaizdžių aplinkybių. Bet išėję iš šio kelionės etapo galime atsigręžti atgal ir pamatyti, kad Dievas stebėjo kiekvieną mūsų žingsnį. Kelionė buvo sunki ir truko ilgiau, nei manėme, kad sugebėsime įveikti. Bet štai mes čia. Per visą kelionę dykumoje, tik tada, kai manėme, kad negalime trukti dar vienos dienos, Dievo gailestingumas mus pasitiko matomai: maloniu žodžiu, netikėta priemone ar „atsitiktiniu“ susitikimu. Jo buvimo tikrumas visada ateidavo.

Dykumoje yra ko mus išmokyti. Ten mokomės dalykų, kurių negalime išmokti niekur kitur. Kruopštus mūsų Tėvo aprūpinimas matomas kitoje šviesoje. Jo meilė išsiskiria sausringo dykumos peizažo fone. Dykumoje mes einame į savo galą. Mes mokomės naujų ir gilesnių būdų, kaip prie jo prikibti ir jo laukti. Kai paliekame dykumą, dykumos pamokos lieka su mumis. Mes juos paimame kitame skyriuje. Mes prisimename Dievą, kuris vedė mus per dykumą, ir žinome, kad Jis vis dar yra su mumis.

Dykumos laikai yra vaisingi laikai. Nors vaikštant dykumoje jie atrodo sterilūs, mūsų gyvenime atsiranda vaisių. Viešpats pašventins jūsų laiką dykumoje ir padarys juos vaisingus jūsų gyvenime.

Pasimelskime

Mielas Viešpatie, aš žinau, kad kur bebūtų, tu esi su manimi - vedi, saugai, aprūpini. Pasukite kalną į kelią; Paleisti srautus dykumoje; Užauginkite šaknį iš sauso dirvožemio. Dėkoju, kad suteikei galimybę pamatyti, kaip tu dirbi, kai atrodo, kad visa viltis prarasta.

Jėzaus vardu

Amen.