Kantrybės dorybė, imituojant Mariją

PACIENTO SIELA, SU IMAKULIACIJA MARIJA

1. Marijos skausmai. Jėzus, nors ir Dievas, savo mirtingame gyvenime norėjo kentėti skausmus ir vargus; ir, jei Jis išlaisvino savo Motiną nuo nuodėmės, jis visiškai neatlaisvino jos nuo kančių ir kančių! Marija kūne kentėjo dėl skurdo, dėl savo nuolankios valstybės nemalonumų; ji kentėjo širdyje, o septyni ją pervėrę kardai padarė Mariją liūdesio motina, kankinių karaliene. Kaip tarp daugybės skausmų elgėsi Marija? Atsistatydinusi ji toleravo juos su Jėzumi.

2. Mūsų skausmai. Žmogaus gyvenimas yra erškėčių raizginys; sunkumai seka vienas kitą be atokvėpio; pasmerkimas skausmo duonai, išreikštas prieš Adomą, mus slegia; bet tie patys skausmai gali tapti atgaila už mūsų nuodėmes, daugybės nuopelnų šaltiniu, vainiku Dangui, kur jie patiria rezignaciją ... Ir kaip mes juos pakeliame? Deja, su kiek skundų! Bet su kokiu nuopelnu? Nejaugi maži šiaudeliai mums atrodo kaip sijos ar kalnai?

3. Kantri siela, su Marija. Daugybė padarytų nuodėmių nusipelnė kur kas rimtesnių bausmių! Ar net vien mintis išvengti Skaistyklos neturėtų mus paskatinti su malonumu tamsėti gyvenime? Mes esame kantraus Jėzaus broliai: kodėl gi ne jo mėgdžioti? Šiandien mes imituojame Marijos atsistatydinimo pavyzdį. Mes kenčiame tyloje su Jėzumi ir už Jėzų; neškime dosniai bet kokį sielvartą, kurį Dievas mums siunčia; mes nuolat kenčiame, kol gausime karūną. Ar jūs tai žadate?

PRAKTIKA. - Deklamuok devynias sveikinimo mergaites su ejakuliacija: būk palaimintas ir pan. kenčia nesiskųsdami.