Tegul gyvenimas eina savo keliu, nesudaro kliūčių

Mielas drauge, nakties viduryje, kol visi miega ir ilsisi nuo kasdienių pastangų, noriu toliau kelti tikrumo, klausimų ir meditacijų apie mūsų egzistavimą. Parašęs „Dialogus su Dievu“, keletą maldų ir religinių meditacijų, dabar uždaviau sau klausimą, kurį noriu užduoti ir jums, „bet ar jūs tikite, kad esate savo gyvenimo vadovas ir valdovas?“
Noriu su jumis, mielas drauge, pagilinti šią meditaciją apie gyvenimą per Biblijos knygą „Jobo knyga“.

Jobas iš tikrųjų yra metaforiškas personažas, kurio niekada nebuvo, tačiau šios knygos rašytojas pateikia tikslią koncepciją, kurią turėtume suprasti visi ir kurią dabar noriu jums pasakyti. Jobas, turtingas vyras iš geros šeimos vieną dieną savo gyvenime praranda viską, ką turėjo. Priežastis? Velnias pasirodo prieš Dievo sostą ir prašo leidimo pagundyti Jobo asmenį, kuris Žemėje buvo teisus ir ištikimas žmogus Dievui. Knygoje kalbama apie visą Jobo istoriją, bet aš noriu atkreipti dėmesį į du dalykus: pirmąjį yra tai, kad po pagundymo Jobas lieka ištikimas Dievo akims ir už tai gauna viską, ką prarado. Antroji yra Jobo pasakyta frazė, kuri yra raktas į knygą „Dievas davė, Dievas atėmė, palaimintas Dievo vardas“.

Mielas drauge, kviečiu jus perskaityti šią knygą, kuri net kai kuriais laikotarpiais ir ištraukomis gali būti monotoniška, galų gale turėsite kitokią savo egzistencijos viziją.

Mano drauge, galiu tau pasakyti, kad mes turime tik savo nuodėmę. Viskas kyla iš Dievo ir tik jis nusprendžia mūsų kelią. Daugelis gali priimti sprendimus dėl savo gyvenimo, tačiau įkvėpimo viskam suteikia kūrėjas. Tas pats straipsnis, kurį dabar rašau, yra įkvėptas Dievo, pats mano rašymas yra Dievo dovana, atrodo, kad viską darau pats ir imuosi iniciatyvos, bet iš tikrųjų tai yra Dangiškasis Tėvas, kuris savo maža ir maža ranka nukreipia kiekvieną mažylį veiksmo pasaulyje.

Galite man pasakyti „o iš kur visas šis smurtas?“. Pradžioje jums pateikiamas atsakymas: mes, savo, turime tik nuodėmę ir jos padarinius. Taip pat galite man pasakyti, kad visa tai yra istorija, kad gėris kyla iš Dievo, o blogis - iš velnio, o žmogus tai daro. Bet net jei jums tai atrodo keista, visa tai yra gryna tikrovė, kitaip Jėzus nebūtų atėjęs į Žemę mirti ant kryžiaus už mūsų nuodėmes.

Mielas drauge, ar žinai, kodėl tau tai sakau? Tegul gyvenimas eina savo keliu, nedėkite kliūčių. Klausykite savo įkvėpimo ir jei kartais nusiviliate, nebijokite, kad ėjote ne jūsų keliu, bet jei eisite tuo, ką Dievas jums paruošė, padarysite stebuklus savo egzistencijoje.

Galite sakyti: bet tada aš nesu valdęs savo egzistencijos? Aišku, aš tau atsakysiu. Jūs esate nusidėjimo, nesivadovavimo jūsų įkvėpimais, kitų dalykų, netikėjimo meistras. Jūs esate laisvas. Bet galiu jus patikinti, kad Danguje yra Dievas, kuris davė jums talentų, dovanų ir nori, kad jūs juos ugdytumėte ir eitumėte teisingu keliu, kad užbaigtumėte gyvenimo kelią, kurį jis jums planuoja. Net jei jums tai atrodo keista, mes turime Dievą, kuris ne tik mus kuria, bet ir dovanoja dovanas, kurias jis tada mums padeda išvystyti.

Šią gyvenimo meditaciją noriu užbaigti Jobo žodžiais: Dievas davė, kad Dievas atėmė, tegul perskaito Dievo vardą. Šio sakinio dėka Jobas atgavo viską, ko neteko, nes patvirtino savo ištikimybę Dievui.

Taigi baigiu sakydamas, kad šis sakinys būtų jūsų egzistavimo įsakymas. Pasistenkite visada būti ištikimi Dievui ir jei atsitiktinai ką nors gaunate, žinokite, kad tai ateina iš Dievo, jei ką nors pametate, žinokite, kad ir Dievas gali atimti. Jūs tiesiog paklausite savęs, kur yra jūsų nuodėmė, ir įdėkite ją į Jėzaus Kristaus širdį, tačiau viskas, kas gali nutikti, jūsų dieną baigia paskutiniu Jobo sakiniu „palaimintas tebūnie Dievo vardas“.

Parašė Paolo Tescione