Laiškas vyresniajam sumuštas ligoninėje

Šiandien jūsų istorija perėjo į naujienas. Televizija, internetas, laikraščiai, lauko barai ir su draugais bei kolegomis kalbamės apie jus, apie neturtingą senuką, kuris sumuštas toje vietoje, kur jie turėtų juo pasirūpinti. Nemėgstu kalbėti apie šią istoriją, bet noriu parašyti jums šį tiesioginį laišką, kad suprastumėte visą mano meilę.

Turėk vilties. Nebijokite ir nepraraskite vilties. Ne visi vyrai yra kaip tas, kuris su tavimi netinkamai elgėsi. Daugelis yra geri žmonės, turintys meilės pagyvenusiems žmonėms, pasirengę padėti kitiems. Galbūt jūs jau esate šiek tiek nusivylęs gyvenimu, kad tam tikrame amžiuje jūs turėjote palikti savo namus, gyvenote ilgus metus ir eiti gyventi į bendrus namus. Jūsų užimti vaikai patikėjo jums kitais. Jūs buvote paliktas vienas, praradote ir žmoną, kuri pasitraukė iš šio gyvenimo.

Nesijaudink, turėk tikėjimą. Deja, gyvenimas yra sunkus branduolys ir po tiek kančių su jumis taip pat neteisingai elgiamasi. Ką galiu pasakyti tau, mano senelis, būdamas vyras šiandien jaučiuosi įžeistas, beveik supykau. Bet jūs žiūrite į priekį, net jei jūsų gyvenimas trunka tik vieną dieną, pažvelkite į priekį.

Priešais jus yra daug žmonių, kurie tave myli. Yra jaunų savanorių, jūsų anūkų, draugų, gerų socialinių darbuotojų operatorių, kurie savo darbą atlieka gerai ir su meile. Yra jūsų vaikų, kurie tavęs neapleido, bet tave paleido į šią vietą, kad nieko nepraleistum, gydytųsi, tave palaikytų kompanijoje.

Nereikia nusivilti, nepraraskite vilties, kad žmogus, uždėtas ant gyvenimo virvių, išliejo savo pyktį su jumis. Išties brangusis senelis, tu atleisk. Tu, kuris žinai gyvenimą ir mokai aukų, tikrąsias viso gyvenimo vertybes, atleisk šiam asmeniui ir duok mums tolimesnį mokymą, kurį gali duoti tik senyvas, senas, tačiau gyvenimo ir kantrybės profesorius.

O kaip tu. Apkabinimas, malda, glamonėjimasis iš tolo. Gyvenimas tavęs neužmetė ant virvės, gyvenimas tavęs nenubaudė. Jūs turėjote tik kitą patirtį, nors ir blogą, bet tik vieną epizodą ir vieną patirtį turėtumėte pridėti prie kito jau padaryto tūkstančio. Tu nenaudingas. Jūs esate širdis, esate siela, plakanti amžinybę ir net jei jūsų kūnas nualintas ir ligotas, mes gerbiame ją. Tavo kūnas pagimdė, davė darbo, sukūrė kartas, tavo kūnas, šiandien nugrimzdęs, palieka mums mokymą amžiams.

Šiandien žmogus tave sumušė. Šiandien jūs sutikote netinkamą žmogų. Šiandien galiu jus patikinti, kad yra tūkstantis kitų žmonių, pasiruošusių suteikti jums glamonių, pasirengę duoti jums automobilį, pasirengę pripažinti jūsų didžiulę vertę kaip vyresnio amžiaus, pasirengę kovoti už jus, už jūsų apsaugą, pasirengę pasirūpinti jumis.

Mes tokie esame. Mes esame vyrai, pasirengę būti šalia tavęs. Bučinys.

ŠIOS RAIDOS PABAIGOJE noriu atsižvelgti į tris aspektus:

PRIEŠ
Mieli vaikai, jūs turite per daug įsipareigojimų. Tačiau ar manote, kad rūpintis pagyvenusiu genotoru yra antraplanis įsipareigojimas? Taigi, jei jūs negalite išlaikyti pagyvenusių tėvų namuose, įdėkite juos į ligoninę, bet mes einame kiekvieną dieną, kad suteiktume jam glamonių, kaip tada, kai jie po ilgos darbo dienos grįžo namo ir davė mums glamonėti mažamečius.

ANTRASIS
Tu, kuris mušei seną vyrą, jautiesi manimi “, įmesk save į veidrodį ir mušsi. Taigi jūs darote geresnį įspūdį “.

TREČIAS
Jūs, kurie nuo ryto iki vakaro verčiatės verslu, uždirbate, kuriate darbą ir verslą, randate minutę, kad paglostytumėte pagyvenusį žmogų, vaiką, padarytumėte labdaros darbą. Galbūt dienos pabaigoje tarp įvairių nesąmonių, kurias padarysite, vakare, kai padėsite galvą ant pagalvės, suprasite, kad geriausia, ką padarei, darai gera kitiems.

RAŠTU PAOLO TESCIONĖS