Tėvo laiškas dukrai

Šiandien noriu pakalbėti apie vyrą
į kurį nėra daug atsižvelgiama.
Žmogus, kuris tam tikru momentu
gyvenime sutiko dukrą
kas nėra jo dukra.
Žmogus, kuris tam tikru momentu
jo gyvenimas žinojo žaidimą,
pažinojo šypseną,
ir nežinodamas, kaip sutiko meilę
jis nežinojo.
Žmogus, kuris lauks savo kūdikio
kai grįš iš mokyklos,
vyras, kuris nemiegos, jei jo dukra
jis negalės užmigti.
Vyras, kuris padės savo mažai mergaitei
mokytis, važiuoti dviračiu,
mylėti, gyventi gerai.
Vyras, kuris, kai išeina jo dukra
pirmą kartą su savo vaikinu
nemiegos visą naktį.
Žmogus, kuris niekada neturėjo dukros
bet tam tikru gyvenimo momentu
jis jaučiasi tėvu. Tėvas už meilę,
dukros, kuri nėra jos dukra.
Mylėti savo vaikus yra pagirtina ir šventa,
bet mylėti kitų vaikus yra poelgis
ką gali padaryti nedaugelis tėvų.
Šią kovo 19-ąją, Šv. Juozapo dieną,
Tėvo diena, noriu skirti mintį
tiems tėvams, kurie myli kitų vaikus
kaip ir šventasis Juozapas, mylėjęs Jėzų
kuris nebuvo tikras jos natūralus vaikas.
Mano dukra, kai užaugsi
ir gyvenimas pakels tave ant virvių,
jei jaučiatės vienas, sunkiai,
grįžk atgal, kad tavo Tėvas bus amžinai
ne Tėvas, kuris visada mylės savo dukterį, o ne dukrą.

Dėl tonjos
RAŠTU PAOLO TESCIONĖS
KATOLINIS Dienoraštis