Lurdas: paskutinę piligrimystės dieną jo žaizdos uždaromos

Lidija BROSĖ. Išgiję balsuojame už ligonius... Gimė 14 m. spalio 1889 d., gyvena Saint Raphaël (Prancūzija). Liga: kelios tuberkuliozės fistulės su dideliu atsiskyrimu kairiajame sėdmenų srityje. Išgijo 11 m. spalio 1930 d., būdamas 41 metų. Stebuklą 5 m. rugpjūčio 1958 d. pripažino ponas Jeanas Guyot, Coutances vyskupas. 1984 m. rugsėjį Lurdas neteko vienos ištikimiausių savo svetininkų: Lydia Brosse, kuri mirė sulaukusi 95 metų. Jis tarnavo ligoniams visomis jėgomis ir visa siela. Kodėl toks savęs išsižadėjimas? Atsakymas paprastas: jis norėjo grąžinti dalį to, ką gavo. Nes, nepaisant visų lūkesčių, vieną 1930 metų spalio dieną Dievas, kuriuo jis ištikimai tiki, išgydė šios mažos 40 kilogramų sveriančios moters žaizdas. Lidija jau sirgo daugybe kaulų ligų, tuberkuliozinės kilmės. Jam buvo atliktos kelios operacijos dėl daugybinių ir pasikartojančių abscesų. Ji buvo išsekusi, plona ir anemiška dėl šio kraujavimo. Per jo piligriminę kelionę 1930 m. spalį jo būklė nepagerėjo. Paskutinę dieną atsisakykite maudynių baseinuose. Būtent grįždamas į Šventąjį Rafalį jis atranda noro ir jėgų atsikelti. Jo žaizdos užsidaro. Grįžęs gydantis gydytojas pažymėjo „gerėjančią sveikatos būklę, visiškus randus...“. Visus ateinančius metus Lidija su Rožinio piligrimine kelione vyks į Lurdą, kad atsiduotų ligoniams. Praėjus tik 28 metams po pasveikimo, stebuklas buvo oficialiai paskelbtas ne tiek dėl gydytojų sumišimo, kiek dėl atpažinimo procesų lėtumo.