Gegužės 16-osios meditacija „Naujas įsakymas“

Viešpats Jėzus patvirtina, kad duoda naują įsakymą savo mokiniams, tai yra, kad jie myli vienas kitą: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad mylėtumėte vienas kitą“ (Jn 13, 34).
Bet ar šio įsakymo dar nebuvo senajame Viešpaties įstatyme, kuriame nustatyta: „Mylėk savo artimą kaip save patį“? (Lv 19, 18). Kodėl tada Viešpats sako naują įsakymą, kuris atrodo toks senoviškas? Ar tai yra naujas įsakymas, nes jis atima mus nuo seno žmogaus, kad įdėtume naują? Aišku. Jis sukuria naujus, kas jo klauso, tiksliau, kas rodo, kad jam paklūsta. Tačiau meilė, kuri atsinaujina, nėra grynai žmogiška. Tai Viešpats išskiria ir kvalifikuoja žodžiais: „Kaip aš tave mylėjau“ (Jn 13, 34).
Tai yra meilė, kuri mus atnaujina, kad taptume naujais žmonėmis, naujos sandoros įpėdiniais, naujos dainos dainininkais. Ši meilė, mieli broliai, atnaujino senovės teisuolius, patriarchus ir pranašus, kaip vėliau atnaujino apaštalus. Ši meilė dabar taip pat atnaujina visas tautas, o visos žmonių, išsibarsčiusios žemėje, formuoja naują tautą, vienintelio Dievo Sūnaus, apie kurį mes kalbame Giesmių giesmėje, naujosios nuotakos kūną. ryškiai pakyla nuo baltumo? (plg. Plg. 8, 5). Be abejo, spindi baltumu, nes jis atnaujinamas. Iš ko, jei ne iš naujojo įsakymo?
Dėl to nariai yra dėmesingi vieni kitiems; ir jei kenčia vienas narys, visi kenčia kartu su juo, o jei vienas yra pagerbtas, visi džiaugiasi kartu su juo (plg. 1 Kor 12, 25–26). Jie klausosi ir praktiškai įgyvendina tai, ko moko Viešpats: „Aš duodu jums naują įsakymą, kad jūs mylėtumėte vienas kitą“ (Jn 13, 34), bet ne tai, kaip myli tuos, kurie gundo, ir kaip tu myli žmones vieninteliu tai, kad jie yra vyrai. Bet kaip jie myli tuos, kurie yra Aukščiausiojo dievai ir vaikai, būti jo vienintelio Sūnaus broliais. Mylėti vienas kitą ta meile, kuria jis pats mylėjo žmones, savo brolius, kad galėtų juos nukreipti ten, kur noras bus patenkintas gėrybėmis (plg. Ps 102, 5).
Noras bus visiškai patenkintas, kai Dievas bus viskuo (plg. 1 Kor 15, 28).
Tai yra meilė, kurią mums dovanoja tas, kas rekomendavo: „Kaip aš tave mylėjau, taip ir tu myli vienas kitą“ (Jn 13, 34). Todėl jis mylėjo mus, nes mes taip pat mylime vienas kitą. Jis mylėjo mus, todėl norėjo, kad mus sietų abipusė meilė, kad mes būtume aukščiausios galvos kūnas ir galūnės, įtemptos tokiu mielu ryšiu.