Liepos 7 dienos meditacija „Pasibjaurėtina dvasia yra auka Dievui“

Sutrikusi dvasia yra auka Dievui

Dovydas prisipažino: „Aš pripažįstu savo kaltę“ (Ps 50, 5). Jei aš pripažįstu, tada tu atleidi. Mes visai nemanome, kad esame tobuli ir kad mūsų gyvenimas yra be nuodėmės. Pagirkite už elgesį, kuris nepamiršta atleidimo būtinybės. Beviltiški vyrai, kuo mažiau rūpinasi savo nuodėmėmis, tuo labiau elgiasi su kitų žmonėmis. Tiesą sakant, jie siekia ne ką ištaisyti, o ką kalti. Ir kadangi jie negali savęs atleisti, jie yra pasirengę kaltinti kitus. Tai nėra būdas melstis ir prašyti atleidimo iš Dievo, kurį išmokė mus psalmininkas, kai jis sušuko: „Aš pripažįstu savo kaltę, mano nuodėmė visada yra prieš mane“ (Ps 50, 5). Jis nekreipė dėmesio į kitų nuodėmes. Jis užsiminė apie save, jis nerodė švelnumo su savimi, bet vis gilinosi ir gilinosi į save. Jis negailėjo savęs, todėl meldėsi atleidimo, tačiau be prielaidos.
Ar norite susitaikyti su Dievu? Suprask, ką darai su savimi, kad Dievas susitaikytų su tavimi. Atkreipkite dėmesį į tai, ką skaitote toje pačioje psalmėje: „Jums nepatinka aukojimas ir, jei aš aukoju deginamąsias aukas, jūs jų nepriimate“ (Ps 50, 18). Taigi liksite be aukos? Ar neturėsi ką pasiūlyti? Negavęs pasiūlymo galite nuraminti Dievą? Ką tu pasakei? „Jums nepatinka aukojimas ir, jei aukoju deginamąsias aukas, jūs jų nepriimate“ (Ps 50, 18). Tęskite, klausykite ir melskitės: „Sutrikusi dvasia yra auka Dievui, sudaužyta ir pažeminta širdis, Dieve, tu nepaniekini“ (Ps 50, 19). Atmesdami tai, ką pasiūlėte, radote, ką pasiūlyti. Tiesą sakant, tarp senovės žmonių aukojote kaimenę ir buvote vadinami aukomis. „Jums nepatinka aukojimasis“: jūs nebesutinkate su ankstesnėmis aukomis, bet ieškote aukos.
Psalmistas sako: „Jei aš aukosiu deginamąsias aukas, tu jų nepriimsi“. Taigi, kadangi jums nepatinka deginamos aukos, ar nepaliksite aukos? Niekada nebūk. „Sutrikusi dvasia yra auka Dievui, sudaužyta ir pažeminta širdis, Dieve, tu nepaniekink“ (Ps 50, 19). Jūs turite aukoti. Neikite ieškoti pulko, neparuoškite valčių, kad galėtumėte vykti į tolimiausius regionus, iš kur atvežti kvepalų. Ieškokite širdyje to, kas patinka Dievui, ir jūs turite akimirksniu sudaužyti širdį. Ar bijai, kad jis pražus, nes buvo sudužęs? Iš psalmininko burnos rasite šią frazę: „Kurk manyje, Dieve, tyrą širdį“ (Ps 50, 12). Taigi, norint sukurti grynąją, reikia sunaikinti nešvarią širdį.
Kai nusidedame, turime gailėtis savęs, nes nuodėmės gailisi Dievo. Ir kadangi pamatome, kad nesame nuodėmingi, bent jau stengiamės būti panašūs į Dievą: apgailestaudami dėl to, kas nepatinka Dievui. Tam tikru būdu esate vieningi Dievo valiai, nes jums gaila to, ko nekenčia jūsų Kūrėjas.