Meditacija šiandien: Ieškau išminties

Gaukite maisto, kuris nepraeina, atlikkime savo išganymo darbą. Dirbame Viešpaties vynuogyne, kad galėtume nusipelnyti savo kasdienių pinigų. Mes elgiamės išminties šviesoje, kuri sako: Tas, kuris daro mano darbus mano šviesoje, nenusidės (plg. Sir 24:21). „Laukas yra pasaulis“ (Mt 13, 38), sako Tiesa. Įsigilinkime į jį ir ten rasime paslėptą lobį. Išleiskime. Iš tikrųjų tai yra ta pati išmintis, kuri išgaunama iš slėptuvės. Mes visi to siekiame, visi trokštame.
Jis sako: "Jei norite paklausti, paklauskite, atsiverskite, ateikite!" (Ar 21, 12). Jūs manęs klausiate, iš ko konvertuoti? Atstok nuo savo potraukio. Ir jei aš to nerandu savo noruose, kur galėčiau rasti šią išmintį? Mano siela iš tikrųjų jos ilgisi. Jei norite, tikrai rasite. Tačiau neužtenka to surasti. Suradus, reikia jį gerai supilti į širdį, sutraiškyti, suplakti ir perpildyti (plg. Lk 6, 38). Ir teisingai. Iš tiesų: palaimintas žmogus, kuris randa išminties ir turi proto gausą (plg. Pro 3, 13). Todėl ieškokite, kol rasite, ir kol jis yra šalia jūsų, kreipkitės į jį. Ar norite pajusti, kaip arti jūsų? Jums artimas žodis jūsų širdyje ir burnoje (plg. Rom 10, 8), bet tik tuo atveju, jei jo ieškote stačia širdimi. Nes tokiu būdu jūs rasite išmintį savo širdyje ir jus užpildys atsargumas burnoje; bet žiūrėk, kad jis teka tau, o ne kad išteka ar yra atmestas.
Be abejo, radai medaus, jei radai išminties. Tik nevalgykite jo per daug, kad, pasisotinę, nereikėtų jo išmesti. Valgykite juos taip, kad visada būtumėte alkani. Tiesą sakant, išmintis sako: „Tie, kurie manimi maitinasi, vis tiek bus alkani“ (Sir 24:20). Ne per daug įsidėmėkite tai, ką turite. Nevalgyk iki galo, kad neatmestum, ir todėl, kad tai, ko manai turį, nebuvo atplėšta nuo tavęs, nes prieš tai praleidai laiką. Tiesą sakant, nereikia atsisakyti išminties ar joje remtis, nors jos galima rasti, kai ji yra šalia. Priešingu atveju, pasak paties Saliamono, tas, kuris valgo daug medaus, patiria žalą, todėl tas, kuris nori patikrinti dieviškąją didybę, sutriuškinamas jo šlovės (plg. Pro 25, 27). Kaip palaiminamas žmogus, kuris randa išminties, taip pat ar dar labiau palaimintas yra tas, kuris gyvena išmintyje. Iš tikrųjų tai galbūt susiję su jo gausa.
Be abejo, šiais trim atvejais jūsų lūpose gausu išminties ir apdairumo: jei ant burnos prisipažinsite apie savo nedorybę, jei padėkos ir pagyrimo giesmę, jei pagaliau turėsite ir lavinantį pokalbį. Iš tikrųjų „širdimi tiki, kad gautum teisingumą, o burna - tikėjimo išpažinimas, kad išgelbėtum“ (Rom 10, 10). Taip pat: Teisusis tampa jo kaltintoju nuo pat savo žodžio pradžios (plg. Pro 18, 12), viduryje jis turi pagerbti Dievą, o trečią akimirką jis turi būti pripildytas išminties, kad galėtų ugdyti artimą.