Šiandienos meditacija: Iš Jėzaus Kristaus žinių galima suprasti visą šventą Raštą

Šventojo Rašto kilmė yra ne žmogaus tyrimų, bet dieviškojo apreiškimo vaisius. Tai kyla iš šviesos Tėvo, iš kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi savo vardą.
Šventoji Dvasia nusileidžia mumyse nuo Tėvo per savo Sūnų Jėzų Kristų. Tuomet per Šventąją Dvasią, kuri dalija ir paskirsto dovanas žmonėms pagal savo sutikimą, mums suteikiamas tikėjimas ir tikėjimo priemonėmis Kristus gyvena mūsų širdyse (plg. Ef 3, 17).
Tai yra Jėzaus Kristaus pažinimas, iš kurio kyla šaltinis tiesos saugumui ir intelektui, esančiam visuose Šventajame Rašte. Todėl niekam neįmanoma gilintis į tai ir jo žinoti, jei pirmiausia jie neturi tikėjimo, kuris yra lempa, durys ir viso Šventojo Rašto pagrindas.
Tikėjimas iš tikrųjų per mūsų piligrimystę yra pagrindas, iš kurio gaunamos visos antgamtinės žinios, apšviečiamas kelias ten patekti ir yra durys įeiti. Tai taip pat yra kriterijus, kuriuo remiantis galima išmatuoti mums duotą išmintį iš viršaus, kad niekas negalėtų įvertinti labiau, nei patogu save vertinti, bet tokiu būdu, kad teisingai įvertintų save, kiekvienas pagal tai, kokį tikėjimą Dievas jam suteikė ( plg. Rom 12, 3).
Šventojo Rašto tikslas, tada, tiksliau sakant, vaisius yra ne kas kitas, o net amžinos laimės pilnatvė. Iš tikrųjų Šventasis Raštas yra būtent ta knyga, kurioje rašomi amžinojo gyvenimo žodžiai, nes ne tik mes tikime, bet ir turime amžinąjį gyvenimą, kuriame pamatysime, pamilsime ir išpildysime visus savo norus.
Tik tada mes žinosime „labdarą, kuri pranoksta visas žinias“ ir tokiu būdu būsime pripildyti „visos Dievo pilnatvės“ (Ef 3, 19).
Dabar dieviškasis Raštas bando mus supažindinti su šia pilnatve, būtent pagal tai, ką apaštalas mums pasakė prieš kurį laiką.
Šiuo tikslu, turint omenyje šį tikslą, reikia studijuoti Šventąjį Raštą. Taigi to reikia klausyti ir mokyti.
Norint gauti šį vaisių, norint pasiekti šį tikslą teisinga Rašto nurodymu, reikia pradėti nuo pradžių. Tai yra, kreiptis į šviesos Tėvą paprastu tikėjimu ir melstis nuolankią širdį, kad per Sūnų ir Šventąja Dvasia jis suteiktų mums tikrąjį Jėzaus Kristaus pažinimą ir, žinodamas, taip pat ir meilę. Jį pažindami ir mylėdami, tvirtai paremti ir įsišakniję labdara, mes galėsime patirti paties Šventojo Rašto plotį, ilgį, aukštį ir gylį (plg. Ef 3, 18).
Tokiu būdu mes sugebėsime pasiekti tobuliausią pažinimą ir neišmatuojamą meilę labiausiai palaimintai Trejybei, kuriai linkę šventųjų troškimai ir kurioje yra visos tiesos ir gėrio įgyvendinimas bei išsipildymas.