Šiandieninė meditacija: Dievas kalbėjo per mus per Sūnų

Pagrindinė priežastis, kodėl senovės įstatyme buvo teisėta kvestionuoti Dievą ir kunigams bei pranašams buvo teisinga norėti dieviškų regėjimų ir apreiškimų, yra ta, kad tikėjimas dar nebuvo įkurtas ir Evangelijos įstatymas dar nebuvo nustatytas. Todėl reikėjo, kad Dievas kvestionuotų save ir Dievas atsakytų žodžiais ar vizijomis ir apreiškimais, skaičiais ir simboliais ar kitomis išraiškos priemonėmis. Tiesą sakant, jis atsakė, kalbėjo ar atskleidė mūsų tikėjimo paslaptis ar tiesas, kurios tai minėjo ar vedė.
Bet dabar, kai tikėjimas remiasi Kristumi ir Evangelijos įstatymas yra įtvirtintas šioje malonės epochoje, nebereikia konsultuotis su Dievu ar kalbėti, ar atsakyti, kaip jis tada darė. Iš tikrųjų, suteikdamas mums savo Sūnų, kuris yra vienintelis ir aiškus Žodis, jis mums papasakojo viską iš karto ir nieko daugiau neturėjo atskleisti.
Tai yra tikroji teksto, kuriame šventasis Paulius nori paskatinti žydus palikti senovinius elgesio su Dievu būdus pagal Mozaikos įstatymą, prasmė ir nukreipti jų žvilgsnį tik į Kristų: «Dievas, kuris jau daug kartų kalbėjo senovėje ir senovėje. keliais būdais tėvams per pranašus, pastaruoju metu šiomis dienomis jis kalbėjo su mumis per Sūnų “(Žyd 1, 1). Šiais žodžiais apaštalas nori išaiškinti, kad Dievas tam tikra prasme yra nutildytas ir neturi daugiau ką pasakyti, nes tai, ką jis vieną dieną pasakė per pranašus, dabar pasakė, kad visa tai mums suteikia Sūnuje.
Todėl tas, kuris vis dar norėjo suabejoti Viešpačiu ir paprašyti jo vizijų ar apreiškimų, ne tik kvailystes padarys, bet ir įžeis Dievą, nes nerodo savo žvilgsnio vien į Kristų ir ieško įvairių dalykų bei naujovių. Dievas galėtų jam atsakyti: «Tai yra mano mylimasis sūnus, kuriuo aš labai džiaugiuosi. Klausyk jo »(Mt 17, 5). Jei aš jums jau viską pasakiau savo žodyje, kad mano sūnus yra, ir aš nieko daugiau neturiu atskleisti, kaip aš galiu jums atsakyti ar atskleisti jums ką nors kita? Užfiksuokite žvilgsnį tik į jį, ir jūs rasite net daugiau, nei jūs klausiate ir trokštate: jame aš jums sakiau ir viską atskleidžiau. Nuo tos dienos, kai ant Taboro nusileidau dvasiai, paskelbiau: „Tai mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš labai džiaugiuosi. Klausyk jo »(Mt 17, 5), aš nutraukiau savo senovinius mokymo ir atsakymo būdus ir viską patikėjau jam. Klausykite jo, nes dabar aš nebeturiu nei tikėjimo argumentų atskleisti, nei tiesų manifestuoti. Jei prieš kalbėdamas turėjau tik pažadėti Kristų ir, jei vyrai manęs klausinėjo, tai tik ieškodami ir laukdami jo, jie ras visko, kas yra gera, kaip dabar liudija visas evangelistų ir apaštalų mokymas.