Meditacija šiandien: mums duotas Dievo, pats gerumo šaltinis

Kasmetinis šventosios Agathos minėjimas mus subūrė čia, kad pagerbtume kankinį, kuris yra toks senas, bet ir šių dienų. Tiesą sakant, atrodo, kad ir šiandien ji laimi savo kovą, nes kiekvieną dieną ją vainikuoja ir puošia dieviškos malonės apraiškos.
Sant'Agata gimė iš nemirtingo Dievo žodžio ir iš jos vienintelio Sūnaus, kuris mirė kaip žmogus už mus. Iš tikrųjų Šv. Jonas sako: „Tiems, kurie jį sutiko, jis suteikė galią tapti Dievo vaikais“ (Jn 1, 12).
Agata, mūsų šventoji, pakvietusi mus į religinį pokylį, yra Kristaus nuotaka. Mergelė avinėlio krauju paraudo lūpas ir pamaitino savo dvasią, apmąstydama dieviškojo meilužio mirtį.
Šventojo pavogta spalva atspindi Kristaus, bet ir nekaltybės, spalvas. Taigi šventosios Agatos liudijimas tampa neišsenkančio iškalbos liudijimu visoms tolesnėms kartoms.
Šventoji Agata yra tikrai gera, nes būdama Dievo ji yra savo sutuoktinio pusėje, kad padarytų mus to gėrio, kurio vertę ir prasmę turi jos vardas, dalį: Agata (tai yra gera), kurią mums dovanojo pati gerumo šaltinis, Dievas.
Tiesą sakant, kas yra naudingiau už aukščiausią gėrį? Ir kas galėtų rasti tai, kas verta būti švenčiama giriant gėrį? Dabar Agata reiškia „gera“. Jo gerumas taip gerai atitinka vardą ir tikrovę. Agata, kuri už savo puikius darbus nešioja šlovingą vardą ir tuo pačiu vardu mums parodo savo atliktus šlovingus darbus. Agata netgi traukia mus savo vardu, kad visi noriai eitų su ja susitikti ir mokytų jos pavyzdžiu, kad visi be perstojo konkuruotų tarpusavyje, kad pasiektų tikrąjį gėrį, kuris yra tik Dievas.