Šiandieninė meditacija: Kristaus santuoka su Bažnyčia

„Po trijų dienų buvo vestuvės“ (Jn 2, 1). Kas yra ši santuoka, jei ne žmogaus išganymo norai ir džiaugsmai? Tiesą sakant, išganymas yra švenčiamas skaičiaus trys simbolika: arba išpažįstant Švenčiausiąją Trejybę, arba per prisikėlimo tikėjimą, kuris įvyko praėjus trims dienoms po Viešpaties mirties.
Kalbant apie vestuvių simboliką, primename, kad kitoje Evangelijos vietoje sakoma, kad jauniausias sūnus yra sugrįžtamas su muzika ir šokiais, įskaitant prabangius vestuvinius drabužius, kad simbolizuotų pagonių žmonių atsivertimą.
„Kaip jaunikis, išeinantis iš vestuvių kambario“ (Ps 18, 6). Kristus nužengė į žemę prisijungdamas prie Bažnyčios per savo įsikūnijimą. Šiai Bažnyčiai, susirinkusiai tarp pagonių tautų, jis davė pažadus ir pažadus. Jo išpirkimas kaip pažadas, kaip žada amžinąjį gyvenimą. Todėl visa tai buvo stebuklas tiems, kurie matė, ir paslaptis tiems, kurie suprato.
Iš tiesų, jei gerai apmąstysime, suprasime, kad pačiame vandenyje yra tam tikras krikšto ir prisikėlimo vaizdas. Kai vienas dalykas atsiranda vidiniu procesu iš kito arba kai žemesnysis tvarinys yra atvedamas slaptajam perėjimui į aukštesnę būseną, mes laukiame antro gimimo. Vandenys staiga pasikeičia, ir jie vėliau pavers žmones. Todėl Galilėjoje per Kristaus darbą vanduo tampa vynu; dingsta įstatymas, vyksta malonė; šešėlis bėga, tikrovė ima viršų; materialūs dalykai lyginami su dvasiniais; senas laikymasis užleidžia vietą Naujajam Testamentui.
Palaimintasis apaštalas tvirtina: „Senieji daiktai praėjo, čia gimė nauji dalykai“ (2 Kor 5, 17). Stiklainiuose esantis vanduo nieko nepraranda to, kas buvo, ir pradeda būti toks, koks nebuvo, todėl Įstatymas Kristaus atėjimu nesumažėjo, bet buvo naudingas, nes jis buvo užbaigtas.
Trūkstant vyno, patiekiamas kitas vynas; Senojo Testamento vynas yra geras; bet tas Naujasis yra geresnis. Senasis Testamentas, kuriam paklūsta žydai, yra išsemtas laiške; nauja, kuriai mes paklūstame, atkuria malonės skonį. „Geras“ vynas yra Įstatymo įsakymas, kuriame sakoma: „Mylėsite artimą ir nekęsite savo priešo“ (Mt 5, 43), tačiau „geresnis“ Evangelijos vynas sako: „Aš jums sakau. Vietoj to: mylėk savo priešus ir daryk gera persekiotojams “(Mt 5:44).