Meditacija šiandien: Jie dar nekalba ir jau išpažįsta Kristų

Didysis karalius gimsta mažas vaikas. Išminčiai ateina iš tolo, žvaigždės vedami, ir ateina į Betliejų, kad pagarbintų tą, kuris vis dar guli lovytėje, bet karaliauja danguje ir žemėje. Kai magai praneša Erodui, kad gimė karalius, jis sunerimęs ir norėdamas neprarasti karalystės, bando jį nužudyti, tuo tarpu, tikėdamas juo, būtų buvęs saugus šiame gyvenime ir amžinai karaliautų kitame.
Ko bijote, Erodai, dabar, kai išgirdai, kad karalius gimė? Kristus atėjo ne nuversti jus, o norėdamas nugalėti velnią. Jūs to nesuprantate, todėl susinervinate ir įsiutate; iš tiesų, norėdamas atsikratyti to, ko vienintelio sieki, tampi žiaurus nužudydamas tiek daug vaikų.
Verkiančios motinos neprivers jūsų atsekti jūsų žingsnių, jūsų nejudina tėvų dejonės dėl savo vaikų žudymo, širdį draskanti vaikų dejonė jūsų nesustabdo. Širdį sugniaužianti baimė skatina tave žudyti vaikus, o bandydamas nužudyti patį gyvenimą galvoji, kad gali gyventi ilgai, jei gali įgyvendinti tai, ko trokšti. Bet jis, malonės šaltinis, mažas ir didelis tuo pačiu metu, gulėdamas lovelėje, priverčia tavo sostą drebėti; jis naudojasi jumis, kurie nežinote savo planų, ir išlaisvina sielas iš velnio vergijos. Jis priėmė priešų vaikus ir pavertė juos savo įvaikiais.
Vaikai, patys to nežinodami, miršta už Kristų, o tėvai apraudoja mirusius kankinius. Kristus verčia tuos, kurie dar nekalba, liudyti. Tas, kuris atėjo karaliauti, karaliauja taip. Išlaisvintojas jau pradeda laisvėti, o gelbėtojas jau teikia savo išgelbėjimą.
Bet tu, o Erodai, nežinai viso to, esi susierzinęs ir žiaurus, o kol planuoji prieš šį vaiką, pats to nežinodamas, jau atiduodi jam pagarbą.
O nuostabi malonės dovana! Kokį nuopelnus šie vaikai turėjo laimėdami tokiu būdu? Jie dar nekalba ir jau išpažįsta Kristų! Jie dar nesugeba susidurti su kova, nes dar nejuda galūnių ir vis dėlto pergalingai nešioja pergalės delną.