Medjugorje: Tėve Slavko, apmąstymai apie paslapčių prasmę

Tėvas Slavko: Pamąstymai apie paslapčių reikšmę

Dievo Motina lieka ištikima regėtojams duotiems pažadams. Sakė, kad ji jiems pasirodys iki gyvenimo pabaigos, t.y., ji pasirodo nebe kiekvienam kasdien, o vieniems kasdien, o kitiems kartą per metus. Akivaizdu, kad Dievo Motina nori palaikyti ryšį tiesiogiai ir tai bet kuriuo atveju yra puiki dovana vizionieriams ir mums visiems.

Ritmas apsireiškimuose
Iš apsireiškimų galima suprasti, ką reiškia: „Emanuelis, Dievas su mumis“. Ir Marija, kaip Emanuelio Motina ir mūsų Motina, visada yra tarp mūsų. Kai kurie domisi. "Kodėl kasdieniai apsireiškimai?" kita vertus, jie skelbia, kad Dievas visada yra su mumis ir Dievo Motina visada mus lydi. Bet kai prasidėjo kasdieniai apsireiškimai Medjugorjėje, jie pasakė, kad tai neįmanoma. Kasmetiniai apsireiškimai Mirjanai, Ivankai ir Jakovui paskirstomi taip, kad visada prisimintume savo mamą Mariją.
Nežinome, kas nutiks, kai nutrūks kasdieniai Marijos, Vickos ir Ivano apsireiškimai ir kada jie turės kasmetinius apsireiškimus. Tačiau jau dabar kasmetiniai apsireiškimai yra gerai paskirstyti per metus, kuriuose visada prisimename Dievo Motiną: kovo mėnesį Mirjanai, birželio jubiliejui Ivanka ir Kalėdoms Jakovui. Kai nutrūks ir kitų trijų vizionierių kasdieniai apsireiškimai, manau, kad Dievo Motina pasirodys maždaug kas du mėnesius. Tai bus labai gražu, nes net pasibaigus kasdieniams apsireiškimams Dievo Motina dažnai bus su mumis.
Todėl Dievo Motina palaiko ryšį su mumis ir viskas vyksta ta pačia kryptimi. Iš pradžių jis pradėjo duoti mums žinutes labai trumpais intervalais; tada nuo 1 m. kovo 1984 d. kiekvieną ketvirtadienį.
Tada tempas pasikeitė ir nuo 1 m. sausio 1987 d. iki šiandien jis siunčia žinią kas 25 mėnesio dieną. Nutraukus kasdienius Mirjanos, Ivankos ir Jakovo apsireiškimus, atsirado nauja struktūra, nauja mokykla ir naujas ritmas; turime tai pripažinti ir priimti kaip tokį.

Paslapčių jausmas
Kalbėjausi su teologais ir daugybe apsireiškimo ekspertų, bet asmeniškai neradau jokio teologinio paaiškinimo, kodėl yra paslapčių. Kažkas kartą pasakė, kad galbūt Dievo Motina norėtų mums pasakyti, kad mes nežinome visko, kad turime būti nuolankūs.
Tad kodėl paslaptys ir koks yra teisingas paaiškinimas?Dažnai asmeniškai savęs klausiu: ką man reikia žinoti, pavyzdžiui, kad Fatimoje yra trys paslaptys, apie kurias daug diskutuojama? Be to, ką man reikia žinoti, kad Dievo Motina Medjugorjės vizionieriams pasakė tai, ko aš nežinau? Man ir mums svarbiausia žinoti, ką aš jau žinau apie viską, ką jis pasakė!
Man svarbiausia, kad tu pasakei: „Dievas su mumis! Melskis, atsiversk, Dievas duos tau ramybę! Priešingai, tik Dievas žino, kokia bus pasaulio pabaiga, ir mes, vyrai, neturėtume jaudintis ar kurti problemų. Yra žmonių, kurie vos išgirdę apie apsireiškimus iškart prisimena katastrofas. Bet tai reikštų, kad Marija yra tik ta, kuri skelbia katastrofas.
Tai neteisingas aiškinimas, neteisingas supratimas. Mama Marija ateina pas savo vaikus, kai žino, kad jiems tai būtina.
Priimdama paslaptis pastebėjau, kad daugelis sužadina tam tikrą smalsumą, padedantį pasitikti kelionę su Marija ir tą akimirką paslaptys pasimiršta. Vis mažiau klausia, kas yra paslaptys. Kai tik išsiruošite, vienintelis svarbus dalykas yra kelias į priekį.

Motinos pedagogika
Man pačiai tai motiniška pedagogika, kuri atsirado su apsireiškimais, kuriuos galiu priimti labiau nei bet ką kitą. Pavyzdžiui, kiekviena mama savo vaikui galėtų pasakyti: jei per savaitę esi geras, sekmadienį tau bus staigmena.
Kiekvienas vaikas smalsus ir norėtų iš karto sužinoti mamos nuostabą. Tačiau motina visų pirma nori, kad jos sūnus būtų geras ir paklusnus, ir už tai duoda jam tam tikrą laiko tarpą, po kurio jam atsilygins. Jei vaikas negeras, tai nenustebs ir vaikas galbūt pasakys, kad mama melavo. Bet mama norėjo tik nurodyti kelią ir kas laukia tik netikėtumo, bet kelio nepriima, tas niekada nesupras, kad viskas buvo tiesa.
Kalbant apie paslaptis, kurias Dievo Motina patikėjo Medjugorjės vizionieriams, gali atsitikti taip, kad jie neprivalo žinoti jų turinio 100%.
Biblijoje pranašas Ezekielis kalba apie didžiulį pokylį, kurį Dievas rengia visoms Siono tautoms: visi ateis ir galės priimti nemokėdami. Jei kas nors būtų turėjęs galimybę paklausti pranašo Ezechielio, ar jie žinojo apie tą Sioną, jis tikrai būtų pasakęs, kad taip yra. Tačiau net ir šiandien Sionas tebėra dykuma. Pranašystė pasirodė teisinga, bet matome, kad ten nėra pokylių, bet Jėzus Tabernakulyje yra ši nauja Sionė.
Eucharistija visame pasaulyje yra Sionas, kur žmonės ateina dalyvauti pokylyje, kurį Dievas paruošė mums visiems.

Teisingas pasiruošimas
Kalbant apie paslaptis, tikrai geriau nenorėti kažko spėlioti, nes iš to nieko negausite. Geriau pasakyti dar vieną rožinį, nei kalbėti apie paslaptis. Laukdami paslapčių atskleidimo, jei galime pasiruošti patys, ar jos mus pasivys, turime atsižvelgti į tai, kad tai ne mūsų egoizmas. Kasdien būna katastrofų, potvynių, žemės drebėjimų, karų, bet kol aš asmeniškai juose nedalyvauju, man problema nėra katastrofa. Tik kai man asmeniškai nutinka katastrofa, tada sakau: bet kas atsitiks man?
Laukimas, kol kas nors atsitiks ar būsiu pasiruošęs, tolygu studento nuolat užduodamam klausimui: kada bus egzaminas, kurią dieną? Kada ateis mano eilė? Ar profesorius bus gerai nusiteikęs? Studentas tarsi nesimokė ir nesiruošė egzaminui, nors jis neišvengiamas, bet visada ir tik susitelkęs į jam nežinomas „paslaptis“. Taigi mes taip pat turime daryti tai, ką galime, ir paslaptys mums nesukels problemų.

Šaltinis: „Eco di Maria“ Nr. 178