Medžugorjė: „depresiją patyrusiems, pavargusiems ar nusivylusiems“

Vieną dieną Dievo Motina mums pasakė gražų dalyką. Šėtonas dažnai pasinaudoja žmogumi, kuris jaučiasi nevertas, jaučiasi prislėgtas, gėdijasi Dievo: būtent tą akimirką šėtonas pasinaudoja, norėdamas atitraukti mus nuo Dievo. Dievo Motina mums pasakė, kad turime šią fiksuotą mintį: Dievas yra tavo tėvas ir nesvarbu, koks tu esi. Nepalikite šėtonui net silpnos akimirkos, jo jau pakanka, kad jis neleistų jums susitikti su Viešpačiu. Niekada nepalik Dievo, nes šėtonas yra per stiprus. Pvz., Jei padarėte nuodėmę, jei su kuo nors susiginčijote, nebūkite vieni, bet nedelsdami paskambinkite Dievui, paprašykite jo atleidimo ir eikite toliau. Po nuodėmės pradedame galvoti ir abejoti, kad Dievas negali atleisti ... Ne taip ... mes visada vertiname Dievą iš savo kaltės. Sakykime: jei nuodėmė maža, Dievas man nedelsdamas atleidžia, jei nuodėmė rimta, reikia laiko ... Reikia dviejų minučių, kad pripažintum, kad nusidėjai; bet Viešpačiui nereikia laiko atleisti, Viešpats atleidžia nedelsdamas, ir jūs turite būti pasirengę paprašyti ir priimti Jo atleidimą ir neleiskite šėtonui pasinaudoti šiomis pakylos, dykumos akimirkomis. Vadink tai, kas esi, tuoj pat eik į priekį; Dievo akivaizdoje neturite pasirodyti gražus ir pasiruošęs; ne, bet eik pas Dievą toks, koks esi, kad Dievas galėtų tuojau pat sugrįžti į tavo gyvenimą net ir tais atvejais, kai esi labiau nusidėjėlis. Tiesiog kai tau atrodo, kad Viešpats tave paliko, pats laikas sugrįžti, pristatyti save tokį, koks esi.

Marija Dugandžičius