Mielas Dieve, tu taip pat esi netobulas. Štai kur ...

Mano brangus Dangiškasis Tėve, dabar mano pareiga parašyti tau laišką, kuriame jaučiamas kartumas. Negaliu paneigti tikėjimo, kurį turiu tavyje, taip pat visų malonių, kurias tu man davei ir kurias visada teiki, bet šiandien noriu priekaištauti tau iš savo sūnaus į Tėvą. Jūs esate tobulas ir viskas, ką darote, yra prasminga, tačiau dėl to sakau, kad gailiuosi.

Daugelis iš mūsų atkreipė gyvūnus į draugystę, mokymą, draugystę, globą ir dabar žinodami, kad kiekvienas iš šių jūsų sutvėrimų sutvėrimų yra tik šioje žemėje, aš abejoju, kodėl toks yra jūsų sprendimas. Žinoma, jūs turėsite savo motyvus, tačiau daugelis iš mūsų, nepaisant to, kad esate intelekto vyrai ir kuriate sėkmę mažuose dalykuose, ištikimybėje, draugystėje su šitomis mažomis šuniukomis, kurias įdėjote šalia mūsų, mes išmokome mokyti mokymo.

Tiesą sakant, aš galvoju sau „bet jei dabar aš su vyru elgiuosi blogai, kas nutiks mano santykiams su juo? Manau, kad jis daugiau niekada neieškos mano draugystės. Vietoj to, jei elgsitės su mumis lojaliu šuniuku po kurio laiko, jei iškart parodysime jam meilę, jis nedelsdamas mums atleis už netinkamą elgesį.

Mielas Dangiškasis Tėve, daugelis mane myli, daugelis manimi rūpinasi, bet kai mano šuniukas vakare manęs laukia, kai jis atpažįsta mano žingsnius, didelius vakarėlius, kuriuos gaunu, ne, Tėve, tik jis toks yra su manimi. Galvoti, kad tu jam nedavei sielos, galvoti, kad jo gyvenimas baigiasi šioje žemėje, atsiprašau. Ar žinai kodėl? Nes kartais aš jį matau daug geriau nei kai kuriuos vyrus. Iš tiesų, aš keletą kviečiu turėti šias būtybes ir pasiimti iš jų ženklą, kad būtų geresnis socialinis gyvenimas.

Mielas Dangiškasis Tėve, šio laiško pabaigoje man kyla šiek tiek abejonių: „gal tu sukūrei sielą visose būtybėse ir mes jos nežinome?“ Duok mums užuominą, kažko sieki, kad tavo kūryba dabar taptų tobula ir mylinti. Tik žinodami, kad Rojuje būsime kartu su visais, kurie mus pamilo, net mūsų šuniukus, turėsime papildomą paskatą to pasiekti.

Daugelis sako: ar tai tik šunys? Bet ar tai tik katės? „Gerai atsimeni, kad esi tik Dievo sukurtas žmogus, nes buvo sukurtas šuo, o katė.

O Tėve, šiandien radau tau netobulumą. Arba aš tavyje radau per daug tobulumo.

Galiu tik pasakyti, kad šie šuniukai, kuriuos jūs paguldėte į mūsų pusę, galbūt neturi sielos, bet tikrai turi didelę širdį.

Tai yra tik sūnaus laiškas Dievui, kuris myli visą savo kūrybą.

Įkvėpė billy

Parašė Paolo Tescione