Dieve mano, tu esi mano viskas (Paolo Tescione)

Visagalis amžinosios šlovės Tėvas, su manimi daug kartų kalbėjai, bet dabar aš noriu kreiptis į tave ir noriu, kad įsiklausytum į mano skausmo šauksmą, kuris dabar sklinda iš mano širdies. Aš nusidėjėlis! Tegul mano šauksmai pasiekia tavo ausį ir tegul jie išjudina tavo vidurius, kad tavo galingas gailestingumas ir atleidimas nusileistų ant manęs. Šventasis Tėve, tu tiek daug padarei dėl manęs. Tu mane sukūrei, pynei mano motinos įsčiose, sukūrei mano kaulus, formavai mano kūną, davei man gyvybę, dovanojai sielą, amžinąjį gyvenimą. Dabar mano širdis dejuoja kaip gimdanti moteris, mano kančia pasiekia tave. Prašau, Tėvas, atleisk man. Aš pažvelgiau į savo gyvenimą ir skundžiausi priešais tavo šlovingą sostą ir visko paklausiau. Bet dabar, kai davei viską, supratau, kad turiu viską, nes tu esi mano viskas. Tu esi mano Tėvas, mano kūrėjas, tu esi mano viskas. Dabar supratau tikrąją gyvenimo prasmę. Dabar supratau, kad nei auksas, nei sidabras, nei turtas negali duoti gero, kurį duodi. Dabar supratau, kad tu mane myli ir neapleidi manęs, ir net jei nuodėmė apgaubia mane gėda, tu esi prie lango kaip geras Tėvas ir man patinka, kad sūnus palaidūnas ateina prieš tave, ir aš laukiu, kol tu švęs mano sugrįžimą. Tėve, tu esi mano viskas. Tu esi mano malonė. Be tavęs matau tik neapykantą ir mirtį. Jūsų žvilgsnis, meilė padaro mane unikalią, stiprią, mielą. Šventasis Tėve, mano šauksmas pasiekia tave.
Aš mačiau savo gyvenimą ir supratau, kad esu vertas griežčiausių bausmių, bet mano žvilgsnis nukreiptas į tave, į tavo didžiulį gailestingumą. Dabar tėvas atmerk rankas. Šventasis Tėve, aš noriu palikti galvą tau ant krūtinės. Noriu pajusti tėvo, kuris mane myli ir atleidžia mano skausmą, šilumą. Noriu išgirsti tavo balsą, kuždantį mano vardą. Noriu tavo glamonės, tavo bučinio. Eidama šio pasaulio gatvėmis klausiausi tavo balso sakant „kur tu“ tuos pačius žodžius, kuriuos pasakei Adomui, kai jis suvalgė vaisių ir jis pakluso kūrybai. Iš visos širdies šaukėte man „kur tu esi“. Tėve, aš esu bedugnėje, esu išlietas į blogį. Tėve, pakelk žvilgsnį į mane ir pasveikink mane savo didingoje karalystėje. Tu man esi viskas. Tu esi viskas, ko man pakanka. Tu esi vienintelis dalykas, kurio man reikia. Visa kita yra niekas ir nieko prieš jūsų šlovingą ir šventą vardą. Aš neturėjau nieko, bet turėjau tave ir dabar, kai viską turiu ir praradau, jaučiuosi nieko bedugnėje, nieko bedugnėje. Šventasis Tėvas leido pajusti tavo šilumą, meilę. Aš patikiu tau mylimus žmones. Mylėk ir juos taip, kaip mylėjai mane. Dabar tavo atleidimas ateina pas mane. Jaučiuosi užpulta begalinės meilės. Aš žinau, kad tavo malonė yra su manimi ir tu mane myli. Ačiū už atleidimą. Aš galiu pasakyti ir paliudyti, kad net jei aš tavęs nemačiau, aš tave pažinau. Anksčiau tave pažinojau iš nuogirdų, dabar pažįstu, nes tu atsiskleidei. Mano Dievas ir mano viskas.