Katalikų moralė: laisvės ir katalikiškų pasirinkimų poveikis gyvenime

Gyvenimas, panardintas į Palaiminimus, reikalauja, kad gyvenimas gyventų tikroje laisvėje. Be to, gyvenant Palaiminimais atsiranda ta tikroji laisvė. Tai yra tam tikras cikliškas veiksmas mūsų gyvenime. Tikroji laisvė atveria mus Beatitudes, o Beatitudes užpildo mus didesne laisve jas atrasti ir išgyventi.

Galų gale, ką reiškia būti laisvam? Pernelyg dažnai „laisvę“ siejame su „laisva valia“. Mes manome, kad esame laisvi, kai darome tai, ko norime, kada tik norime, nes norime. Šiandien daugelyje kultūrų didelis dėmesys skiriamas žmogaus laisvei ir žmogaus teisėms. Bet toks dėmesys taip lengvai sukelia klaidingą supratimą, kas iš tikrųjų yra laisvė.

Taigi, kas yra laisvė? Tikroji laisvė nėra galimybė daryti tai, ko norime; veikiau tai yra sugebėjimas daryti tai, ką turėtume. Tikroji laisvė yra sąmoningas pasirinkimas vykdyti Dievo valią ir, įgyvendinant tą valią, gyventi pagal mūsų orumą.

Tiesa, kad Dievas davė mums laisvą valią. Mes norime žinoti tiesą ir norime mylėti gėrį. Todėl mes esame apdovanoti gebėjimu žinoti ir priimti savo moralinius sprendimus, skirtingai nei net aukščiausi gyvūnai. Šie įgūdžiai yra šventos dovanos, kurios eina į tai, kas mes esame. Protas ir jie mus išskirs iš visos kūrybos. Tačiau šis punktas turi būti labai aiškus: autentišką žmogaus laisvę pasieksime tik teisingai pasinaudodami savo intelektu ir laisva valia. Ir atvirkščiai taip pat yra tiesa. Kai savo laisva valia priimame nuodėmę, tampame nuodėmės vergais ir mūsų orumui yra didelis pavojus.

Priimant moralinį sprendimą, nustatant mūsų pasirinktą moralę, atsižvelgiama į daugelį veiksnių. Katekizmas išskiria penkis veiksnius, kurie gali padidinti ar sumažinti kaltę dėl to, ką darome: 1) nežinojimas; 2) prievarta; 3) baimė; 4) psichologiniai veiksniai; 5) socialiniai veiksniai. Kiekvienas iš šių veiksnių gali mus supainioti ir taip kliudyti mūsų sugebėjimui tinkamai veikti.

Pvz., Įsivaizduokite situaciją, kai kažkas elgiasi amoraliai dėl tam tikros įtakos jiems nepriklausančio. Galbūt jie yra kupini tokios baimės, kad reaguoja iš tos baimės ir elgiasi priešingai moralės įstatymui. Baimė gali lengvai supainioti ir suklaidinti žmogų, o tai lemia blogus moralinius pasirinkimus. Arba imkime, pavyzdžiui, asmenį, kuriam niekada nebuvo naudinga aiškiai paaiškinti Dievo valią, o visą gyvenimą jie buvo auginami aplinkoje, kuri „skelbė“ priešingą moralinę vertybę. Jie iš tikrųjų ignoravo moralinę tiesą ir todėl ignoravo faktą, kad kai kurie jų veiksmai prieštarauja moralės įstatymams.

Abiejose minėtose situacijose žmogus gali elgtis priešingai Dievo valiai, tačiau tuo pačiu metu dėl nuo jo nepriklausančių veiksnių jis gali būti nevisiškai atsakingas už savo klaidingą pasirinkimą. Galų gale tik Dievas žino visas smulkmenas ir jas išspręs.

Jei norime būti tikrai laisvi ir norime gyvenime priimti gerus sprendimus, turime stengtis būti laisvi nuo spaudimo ir pagundų, kuriuos šie veiksniai mums kelia. Kitaip tariant, mes turime stengtis visapusiškai žinoti apie mus laukiančius moralinius sprendimus, būti laisvi nuo nežinojimo, baimės ir prievartos bei suprasti ir įveikti bet kokią psichologinę ar socialinę įtaką, kuri galėtų užtemdyti mūsų sprendimų priėmimo procesą.

Kita tema bus pasakyta kituose skyriuose. Kol kas svarbu suprasti, kad kartais mes nesame visiškai atsakingi už netinkamus sprendimus, net jei pats neteisingas sprendimas išlaiko savo moralinį pobūdį kaip gerą ar blogą. Mes turime gerai žinoti veiksnius, susijusius su mūsų moraliniu sprendimų priėmimo procesu, todėl turime pasirinkti gėrį, o ne blogį. Gerų pasirinkimų dėka mes patiriame ir padidiname tikrąją laisvę, kurią esame pašaukti turėti, taip pat augame orume, kuris mums suteiktas kaip mylintiems Dievo vaikams.