Šiandien Santa Maria šeštadienį. Prašydamas Mergelės malonės

295

O galinga Dievo Motina ir mano Motina Marija, tiesa, kad net neverta tavęs minėti, bet Tu mane myli ir trokšti mano išgelbėjimo. Duok man, nors mano kalba yra nešvari, kad galėčiau visada ginti savo švenčiausią ir galingiausią vardą, nes tavo vardas yra pagalba gyviesiems ir mirusiųjų išgelbėjimas.
Marija, pati tyriausia, Marija pati mieliausia, suteik man malonę, kad nuo šiol tavo vardas yra mano gyvenimo kvapas. Ponia, nedelskite man padėti kiekvieną kartą, kai jums paskambinsiu, nes visomis pagundomis ir visais savo poreikiais nenoriu sustoti, kad visada kartojau: Marija, Marija. Tai aš noriu padaryti per savo gyvenimą ir ypač tikiuosi mirties valandą ateiti ir danguje amžinai šlovinti tavo mylimą vardą: „O švelni, arba pamaldi, arba miela Mergelė Marija“.
Marija, mylimiausia Marija, koks jaukumas, koks saldumas, koks pasitikėjimas, koks švelnumas mano sielai jaučiasi net sakydamas tavo vardą ar tiesiog galvodamas apie tave! Dėkoju savo Dievui ir Viešpačiui, kurie davė jums šį meilų ir galingą vardą mano labui.
O ponia, man neužtenka kartais tave pavadinti, noriu tave dažniau kviesti meile; Noriu, kad meilė primintų man skambinti jums kas valandą, kad ir aš kartu su šventuoju Anselmo galėčiau sušukti: „O Dievo Motinos vardas, tu esi mano meilė!“.
Miela Marija, mano mylimuoju Jėzau, tavo mieli vardai visada gyvena mano ir visų širdyse. Mano protas pamirš visus kitus, tik prisimins ir amžinai šauks tavo dievinamus vardus.
Mano Atpirkėjas Jėzau ir mano Motina Marija, kai ateis mano mirties momentas, kai siela turės palikti kūną, tada už savo nuopelnus suteik man malonę ištarti paskutinius žodžius sakant ir kartojant: „Jėzus ir Marija Aš tave myliu, Jėzus ir Marija suteikia tau mano širdį ir sielą “. (Sant'Alfonso M. de 'Liguori)