Pakalbėkime apie filosofiją „Ar Rojus priklauso Dievui, ar jis priklauso Dantei?“

DĖL MINOS DEL NUNZIO

Dante aprašytas rojus neturi fizinės ir konkrečios struktūros, nes kiekvienas elementas yra grynai dvasinis.

Savo Rojuje palaimintosios sielos neturi jokių apribojimų ir joms leidžiama mėgautis kiekviena vieta: Dievas nebeskiria skirtumų, visos vietos yra susijusios ir prieinamos. Kad išlaikytų savo pasakojimo vidinę darną ir galėtų net filosofiškai paaiškinti Rojaus prasmę Dantei, kiekviena palaiminta siela pozicionuoja save ten, kur „turėtų“ būti, jei joms būtų nustatytos vietos.

Tuomet sielos yra suskirstytos į septynias grupes, suskirstytas pagal joms tinkamą dorybę, būtent: sutrikusios dvasios, dvasios, dirbančios žemiškos šlovės labui, mylinčios dvasios, išmintingos dvasios, kovojančios dvasios už tikėjimą, teisingos dvasios ir dvasios, svarstančios apie Bet Dantę jis danguje? Ar Dante susitiko su Dievu? Dangus egzistuoja ir yra mūsų protas.

Dangus yra ta vieta, kurią mums pažadėjo Dievas ir kurią Dantė apibūdino tik kaip gerą filosofą.
Viskas slypi galvojant apie krikščioniško gyvenimo grožį, gyvenimą, pagrįstą meile, nesavanaudišką dovaną kitam, dvasiniame santykyje su Dievu.

Amžino gyvenimo ieškojimas Ar amžinasis gyvenimas yra būtent ieškant, ar jis yra gyvas ir gražus savo gyvenimui? Tai jau nėra didelis atlygis, kurį galime pasakyti, kad turime Kristų galvoje, burnoje ir širdyje. Tuomet dangus tampa atlygiu, tai yra didžiausias mūsų tikėjimas, mes galime lengvai įveikti kiekvieną pagundą pasirinkdami gyventi iš karto ir nevėluodami eiti saugiausiu pasaulio keliu, kuriuo eina Dievo meilė.