Popiežiaus Pranciškaus pastoracinis raginimas „atsivertimas ir pasikeitimas Bažnyčios tarnautojams“

2013 m. Apaštaliniame paraginime „Evangelii gaudium“ („Evangelijos džiaugsmas“) Tėtis Francesco jis kalbėjo apie savo svajonę pasirinkti „misionierių variantą“ (27 p.). Popiežiui Pranciškui šis „variantas“ yra nauja prioritetinė tvarka kasdienėje tarnystės Bažnyčios gyvenime tikrovėje, kuri iš savisaugos perspektyvos pereina į evangelizaciją.

Ką šis misijos variantas galėtų reikšti mums šią gavėnią?

Didžiausia popiežiaus svajonė yra ta, kad esame bažnyčia, kuri nesustoja ties bambos žvilgsniu. Vietoj to įsivaizduokite bendruomenę, kuri „bando atsisakyti smalsaus požiūrio, sakančio:„ Mes visada tai darėme taip “(Nr. 33). Popiežius Pranciškus pažymi, kad ši galimybė neatrodo maži pokyčiai, pavyzdžiui, pridedant naują ministerijos programą ar pakeisti asmeninę maldos tvarką; o tai, apie ką jis svajoja, yra visiškas širdies pasikeitimas ir požiūrio perorientavimas.

Įsivaizduokite pastoracinį atsivertimą, kuris viską pakeistų nuo šaknų, įskaitant „papročius, dalykų atlikimo būdus, laiką ir tvarkaraštį, kalbą ir struktūras“, kad bažnyčia taptų labiau orientuota į misijas, kad įprasta pastoracinė veikla būtų įtraukesnė ir įtraukesnė. . atviras, žadinant pastoracijos darbuotojus nuolatinį norą eiti į priekį ir tokiu būdu sukelti teigiamą atsakymą iš visų, kuriuos Jėzus pašaukia į draugystę su savimi “(Nr. 27). Pastoracinis atsivertimas reikalauja, kad nukreiptume žvilgsnį nuo savęs į vargingą mus supantį pasaulį, nuo artimiausių iki tolimiausių.

Kaip pastoraciniai ministrai, popiežiaus Pranciškaus kreipimasis pastoracinis atsivertimas gali atrodyti pratimas, kurio pagrindinis tikslas yra pakeisti mūsų ministrų gyvenimą. Tačiau popiežiaus Pranciškaus raginimas viską pertvarkyti į misiją orientuotu mąstysena yra kvietimas ne tik į bažnyčią, bet ir raginimas radikaliai pakeisti mūsų prioritetus, ketinimus ir praktiką, kad asmeniškai tektų orientuotis į misijas. Kokios išminties turi šis raginimas į pastoracinį atsivertimą mūsų gavėnios kelionėje kaip pastoracijos tarnai?

„Evangelii gaudium“ popiežius Pranciškus jis pažymi, kad „misionierių variantas“ yra tas, kuris radikaliai viską transformuoja. Tai, ką popiežius Pranciškus rekomenduoja, yra ne greitas sprendimas, o visuotinis visko atpažinimo procesas, atsižvelgiant į tai, ar tai tikrai veda į gilesnius santykius su Jėzumi Kristumi.

Gavėnia vėl išrado pagal kvietimą Popiežius Pranciškus į pastoracinį atsivertimą tai apima mūsų dabartinių dvasinių įpročių ir praktikos svarstymą, jų vaisingumo įvertinimą prieš įtraukiant naujas praktikas ar atimant kitas. Pažvelgus į vidų, popiežiaus Pranciškaus pastoracinio atsivertimo vizija skatina tada žiūrėti į išorę. Jis mums primena: „Akivaizdu (aišku), kad Evangelija nėra susijusi tik su mūsų asmeniniu santykiu su Dievu“ (Nr. 180).

Kitaip tariant, popiežius kviečia mus įvertinti savo dvasinį gyvenimą ne tik kaip pratimą, bet ir apsvarstyti, kaip mūsų dvasinės praktikos ir įpročiai formuoja mus kaip santykius su kitais ir su Dievu. Mūsų dvasinės praktikos įkvepia ir paruošia mus mylėti ir lydėti kitus mūsų gyvenime ir tarnystėje? Apmąstęs ir įžvalgus, popiežiaus Pranciškaus kvietimas atlikti pastoracinį atsivertimą reikalauja mūsų veiksmų. Tai mums primena, kad buvimas misijoje reiškia „žengti pirmąjį žingsnį“ (24 p.). Mūsų gyvenime ir tarnystėje pastoracinis atsivertimas reikalauja, kad mes imtumėmės iniciatyvos ir įsitrauktume į tai.

Mato evangelijoje Jėzus liepia bažnyčiai padaryti mokinius, naudojant žodį „Eik!“ (Mt 28, 19). Jėzaus įkvėptas popiežius Pranciškus ragina prisiminti, kad evangelizacija nėra žiūrovų sportas; veikiau esame siunčiami kaip misionierių mokiniai, kad padarytume misionierių mokinius. Šią gavėnią tegul popiežius Pranciškus būna jūsų vedlys. Užuot atsisakę šokolado ir sakydami: „Aš visada taip dariau“, svajokite apie pastoracinį atsivertimą, kuris gali pakeisti viską tiek jūsų gyvenime, tiek tarnystėje.