Kodėl paklusnumas Dievui yra svarbus?

Nuo Pradžios iki Apreiškimo Biblija turi daug ką pasakyti apie paklusnumą. Dešimties įsakymų istorijoje matome, kokia svarbi yra paklusnumo Dievui samprata.

Pakartoto Įstatymo 11: 26-28 santrauka: „Pakluskite ir būsite palaiminti. Nepaklusk ir būsi prakeiktas “. Naujajame Testamente Jėzaus Kristaus pavyzdžiu sužinome, kad tikintieji yra pašaukti paklusniam gyvenimui.

Paklusnumo apibrėžimas Biblijoje
Bendra paklusnumo samprata tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente nurodo aukštesnės valdžios išklausymą ar išklausymą. Vienas iš graikiškų paklusnumo terminų perteikia idėją save laikyti kažkieno pavaldžiu, paklūstant jo valdžiai ir komandai. Kitas graikiškas žodis paklusti Naujajame Testamente reiškia „pasitikėti“.

Remiantis Holmano iliustruotu Biblijos žodynu, glaustas Biblijos paklusnumo apibrėžimas yra „Dievo žodžio girdėjimas ir atitinkamas elgesys“. Eerdmano Biblijos žodyne teigiama, kad „tikras„ girdėjimas “ar paklusnumas apima fizinę klausą, kuri įkvepia klausytoją, ir įsitikinimą ar pasitikėjimą, kuris savo ruožtu skatina klausytoją elgtis pagal kalbančiojo norus“.

Todėl Biblijos paklusnumas Dievui reiškia Dievo ir jo Žodžio išklausymą, pasitikėjimą juo, pasidavimą ir pasidavimą.

8 priežastys, kodėl svarbu paklusti Dievui
1. Jėzus kviečia mus paklusti
Jėzuje Kristuje randame tobulą paklusnumo modelį. Būdami jo mokiniai, mes sekame Kristaus pavyzdžiu ir jo įsakymais. Mūsų motyvacija paklusti yra meilė:

Jei mane myli, vykdysi mano įsakymus. (Jono 14:15, ESV)
2. Paklusnumas yra garbinimo veiksmas
Nors Biblijoje didelis dėmesys skiriamas paklusnumui, būtina nepamiršti, kad tikintieji mūsų paklusnumu nepateisina (nepadaro teisaus). Išganymas yra nemokama Dievo dovana ir mes nieko negalime nusipelnyti. Tikras krikščioniškas paklusnumas kyla iš dėkingumo už malonę, kurią gavome iš Viešpaties:

Taigi, mieli broliai ir seserys, prašau atiduoti savo kūnus Dievui už visa, ką jis padarė už jus. Tegul jie būna gyva ir šventa auka, kurios rūšis jiems bus priimtina. Tai tikrai būdas jį garbinti. (Romiečiams 12: 1, NLT)

3. Dievas apdovanoja paklusnumą
Biblijoje dažnai skaitome, kad Dievas laimina ir apdovanoja paklusnumą:

"Ir per jūsų palikuonis bus palaimintos visos žemės tautos, visos dėl to, kad paklusote man". (Pradžios 22:18, NLT)
Jei jūs man paklusite ir laikysitės mano sandoros, jūs būsite mano ypatingas lobis tarp visų žemės tautų. nes visa žemė priklauso man. (Išėjimo 19: 5, NLT)
Jėzus atsakė: „Bet dar labiau palaiminti visi, kurie girdi Dievo žodį ir jį įgyvendina“. (Luko 11:28, NLT)
Bet ne tik klausykite Dievo žodžio, jūs turite daryti tai, kas sakoma. Kitu atveju jūs tiesiog kvailiosite. Nes jei klausote žodžio ir neklausote, tai yra tarsi pažvelgti į veidą veidrodyje. Jūs matote save, einate ir pamirštate, kaip atrodote. Bet jei atidžiai laikysitės tobulo įstatymo, kuris atleidžia jus, ir jei darysite tai, ką jis sako, ir nepamiršite to, ką girdėjote, tada Dievas palaimins jus, kad tai padarysite. (Jokūbo 1: 22–25, NLT)

4. Paklusimas Dievui parodo mūsų meilę
1 Jono ir 2 Jono knygos aiškiai parodo, kad paklusnumas Dievui rodo meilę Dievui. Mylint Dievą reikia vykdyti jo komandas:

Tuo mes žinome, kad mylime Dievo vaikus, kai mylime Dievą ir vykdome jo įsakymus. Nes tai yra Dievo meilė, kad mes laikomės jo įsakymų. (1 Jono 5: 2–3, ESV)
Meilė reiškia daryti tai, ką Dievas mums įsakė ir liepė mylėti vienas kitą, kaip jūs jautėtės nuo pat pradžių. (2 Jono 6, NLT)
5. Paklusnumas Dievui rodo mūsų tikėjimą
Paklusdami Dievui, parodome pasitikėjimą juo:

Ir galime būti tikri, kad jį pažįstame, jei laikysimės jo įsakymų. Jei kas nors sako „Aš pažįstu Dievą“, bet nepaklūsta Dievo įsakymams, tas žmogus yra melagis ir negyvena tiesoje. Bet tie, kurie paklūsta Dievo žodžiui, tikrai parodo, kaip visiškai jį myli. Taip žinome, kad gyvename jame. Tie, kurie sako, kad gyvena Dieve, turėtų gyventi taip, kaip Jėzus. (1 Jono 2: 3–6, NLT)
6. Paklusnumas yra geriau nei auka
Frazė „paklusnumas yra geriau nei auka“ dažnai glumino krikščionis. Tai galima suprasti tik Senojo Testamento požiūriu. Įstatymas įpareigojo Izraelio žmones aukoti Dievui aukas, tačiau šios aukos ir aukos niekada nebuvo skirtos paklusti.

Bet Samuelis atsakė: „Kas labiau patinka Viešpačiui: tavo deginamosios aukos ir aukos ar paklusnumas jo balsui? Klausyk! Paklusnumas yra geriau nei auka, o paklusnumas - geriau nei avinų riebalų siūlymas. Maištas yra toks pat nuodėmingas kaip kerėjimas ir užsispyrimas, kaip garbinimas stabų. Todėl, nes jūs atsisakėte Viešpaties įsakymo, jis atmetė jus kaip karalių “. (1 Samuelio 15: 22–23, NLT)
7. Nepaklusimas lemia nuodėmę ir mirtį
Adomo nepaklusnumas atnešė nuodėmę ir mirtį į pasaulį. Tai yra termino „gimtoji nuodėmė“ pagrindas. Bet tobulas Kristaus paklusnumas atkuria draugystę su Dievu visiems, kurie juo tiki:

Nes kaip vieno žmogaus [Adomo] nepaklusnumas, daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir vieno [Kristaus] paklusnumas padarys teisų. (Romiečiams 5:19, ESV)
Nes kaip Adomoje visi miršta, taip ir Kristuje jie visi bus gyvi. (1 Korintiečiams 15:22, ESV)
8. Paklusdami mes patiriame šventojo gyvenimo palaiminimus
Tik Jėzus Kristus yra tobulas, todėl tik jis galėjo vaikščioti be nuodėmės ir tobulai paklusdamas. Bet kai mes leidžiame Šventajai Dvasiai mus pakeisti iš vidaus, mes augame šventume. Tai vadinama pašventinimo procesu, kurį taip pat galima apibūdinti kaip dvasinį augimą. Kuo daugiau mes skaitome Dievo žodį, leidžiame laiką su Jėzumi ir leidžiame Šventajai Dvasiai mus pakeisti iš vidaus, tuo labiau mes augame paklusnumu ir šventumu kaip krikščionys:

Sąžiningi žmonės, vykdantys Amžinojo nurodymus, džiaugiasi. Džiaugsmingi tie, kurie laikosi jo įstatymų ir ieško jo visa širdimi. Jie nesileidžia į kompromisą su blogiu ir eina tik jo keliais. Jūs pavedėte mums atidžiai vykdyti įsakymus. O kad mano veiksmai nuolat atspindėtų tavo potvarkius! Taigi man nebus gėda, kai palyginsiu savo gyvenimą su jūsų komandomis. Sužinodamas jūsų teisingus nuostatus, padėkosiu jums gyvendamas taip, kaip turėčiau! Aš paklusiu tavo potvarkiams. Prašau nepasiduoti! (Psalmė 119: 1–8, NLT)
Tai sako Amžinasis: tavo Atpirkėjas, Izraelio Šventasis: „Aš esu amžinasis, tavo Dievas, kuris mokau tave tai, kas tau gera, ir vedu kelius, kuriais turėtum eiti. O, jūs klausėtės mano komandų! Tada jūs turėtumėte ramybę, kuri tekėjo kaip saldi upė, ir teisingumą, kuris riedėjo per jus kaip bangos jūroje. Tavo palikuonys būtų buvę kaip smiltys pajūryje - per daug, kad galėtum suskaičiuoti! Nebūtų reikalo jūsų sunaikinti ar iškirpti pavardės. "(Izaijo 48: 17–19, NLT)
Kadangi turime šiuos pažadus, mieli draugai, apsivalykime nuo visko, kas gali užteršti mūsų kūną ar dvasią. Mes dirbame siekdami visiško šventumo, nes bijome Dievo. (2 Korintiečiams 7: 1, NLT)
Aukščiau pateiktoje eilutėje sakoma: „Dirbkime siekdami visiško šventumo“. Taigi per naktį neišmokstame paklusnumo; tai procesas, kurio siekiame visą gyvenimą, todėl tai yra kasdienis tikslas.