Tikėjimo tabletės sausio 6 d. „Jie pamatė vaiką su motina Marija“

Magai randa vargšę mergaitę ir vargšą vaiką, uždengtą skudurėliais ... Bet ką? Įžengę į tą urvą, tie šventieji piligrimai jaučia džiaugsmą, kurio niekada nebebuvo galima pajusti ... Vaikas rodo jiems linksmą veidą, ir tai yra meilės ženklas, kuriuo jis juos priima tarp pirmųjų savo Atpirkimo užkariavimų. Tada jie žiūri į šventuosius karalius Mariją, kuri nekalba; ji tyli, bet palaimintu veidu, kvepiančiu dangaus saldumu, ji juos priima ir dėkoja už tai, kad pirmiausia atpažino savo Sūnų tokį, koks jis buvo - suverenas jiems. ...

Mielasis vaikas, nors aš žiūriu į tave šioje oloje, kuri guli ant prastos ir paniekintos šiaudo, bet tikėjimas mane moko, kad tu esi mano Dievas, nužengęs iš dangaus dėl mano išganymo. Todėl aš tave atpažįstu ir skelbiu savo aukščiausiu Viešpačiu ir savo Gelbėtoju, bet neturiu tau nieko pasiūlyti. Aš neturiu meilės aukso, o aš mylėjau tvarinius; Aš mylėjau savo užgaidas, bet nemylėjau tavęs be galo mielos. Neturiu maldos smilkalų, nes gyvenau varganai, pamiršdamas tave. Neturiu mirštamumo miros, kuri iš tikrųjų norėdama neatimti iš savęs varganų malonumų, taip dažnai šlykščiau tavo begalinį gėrį. Ką tada aš jums pasiūlysiu? Aš jums siūlau tokią savo baisią ir varganą širdį, kokia ji yra; jūs jį priimate ir pakeičiate. Šiuo tikslu jūs atėjote į pasaulį, kad savo krauju nuplautumėte žmogaus nuodėmių širdis ir taip pakeistumėte jas iš nusidėjėlių į šventuosius. Taigi duok man šio aukso, smilkalų ir miros. Duok man savo šventos meilės auksą; duok man smilkalų, šventos maldos dvasios; duok man miros, noro ir stiprybės, kad apsimovinčiau visais dalykais, kurie tau nepatinka. ...

Šventoji Mergele, tu, su tiek meilumu sutikęs ir paguodęs šventuosius Magus, sveikink ir guodk ir mane, kurie vis dar ateinu aplankyti ir pasisiūlo tavo sūnui. Mano Motina, aš labai pasitikiu tavo užtarimu. Rekomenduok mane Jėzui. Tau aš įpareigoju savo sielą ir savo valią: tu amžiams susiriši ją su Jėzaus meile.