Malda šv. Antanui nukentėjusiesiems dėl neatidėliotinos pagalbos

MALDA UŽ S. ANTONIO AFFLIKCIJOJE

Mylimiausias Šventasis Antonijus, švelnus kenčiančių sielų gynėjas, nuolankiai prieš savo įvaizdį blaškosi suplėšyta širdimi. Tarp blogybių, kurios mane slegia, į ką galiu kreiptis dėl ramybės ir taikos, jei ne pas jus, kas yra ypatingas pamestų daiktų ieškiklis? Ir kokia gi pasitikėjimo ir vilties priežastis neturėčiau tavyje, kad visi remiasi stebuklų šventuoju? Šlovės spinduliuose, kur Dievas norėjo atsilyginti už jūsų didvyriškas dorybes, negalima pamiršti kenčiančių. Nors žemėje jūs buvote labdara savo artimui ir, skubėdami į jo pagalbą, dažnai pažeidėte gamtos įstatymus ir dirbote pačius garsiausius išminčius, ar gali būti, kad dabar ir tik man jūs turite atsisakyti užtarimo? Pasaulis atsisako savo draugų nelaimės metu! Jums, brangus Dievo draugas, tai laikas, kuriuo jūs dažniau teikiate savo pagalbą. Na, brangusis šventasis, matai, kokius skausmus aš kenčiu ir kokie kančiai mane slegia. Būk, prašau, mano mylimoji ir galinga gynėja: atleisk mane nuo tiek daug rūpesčių, nes nebegaliu to priimti! Matai, kad ruošiuosi pasiduoti tiek daug nelaimių, kurios mane kankina, tiek daug priešų, kurie mane slegia. Aplink mane nematau nieko kito, kaip tik tamsa, dykuma ir audros: vilties spindulį radau tik jūsų galiojančioje globoje. Ar galėtum palikti mane nusivylusią? Jei Dievas savo neišvengiamais tikslais nenori manęs atitolinti nuo tokio įnirtingo darbo, įgyk bent reikiamos stiprybės ir malonės, kad priimdamas šiuos skausmus atsisveikintum, kantriai juos kankinti, kentėti juos dėl mano nuodėmių, įvykdyti dieviškąjį teisingumą. ir pelnyti vieną dieną šventųjų apdovanojimą ir šlovę. Tebūnie