Malda pašvęsti save Jėzui ... būdas, tiesa ir gyvenimas

 

O mieliausias Jėzau, žmonijos atpirkėju, nuolankiai pažvelk į mus prieš savo aukurą. Mes esame tavo ir norime būti; ir tam, kad galėtume gyventi glaudžiau kartu su jumis, kiekvienas iš mūsų šiandien spontaniškai pašventina save jūsų švenčiausiajai širdžiai.

Deja, daugelis niekada tavęs nepažinojo; daugelis, niekindami jūsų įsakymus, jus atmetė. O maloniausias Jėzau, pasigailėk ir vieno, ir kito; ir visi jus traukia į savo švenčiausią širdį.

Viešpatie, būk karalius ne tik ištikimųjų, kurie niekada neišėjo iš tavęs, bet ir tų bepročių vaikų, kurie tavęs apleido; tegul jie kuo greičiau grįžta į tėvo namus, kad nemirtų nuo skurdo ir bado. Būk karalius tiems, kurie gyvena apgaudinėdami klaidą ar nesutardami atsiskyrę nuo tavęs: kviesk juos atgal į tiesos uostą ir į tikėjimo vienybę, kad trumpai tariant, po vieną piemenį būtų padaryta viena avių lazda. Galiausiai būkite karaliumi visų tų, kurie yra apvilkti prietaringaisiais pagonimis, ir neatsisakykite jų patraukti iš tamsos į šviesą ir Dievo karalystę.

Išplėskite, Viešpatie, saugumą ir saugią laisvę savo Bažnyčiai, paskirstykite tvarkos ramybę visoms tautoms: tegul šis balsas skamba iš vieno žemės galo į kitą: girkite tą dieviškąją širdį, iš kurios mūsų sveikata; šlovė ir garbė jam bus giedama per šimtmečius. Tebūnie.

Popiežius Liūtas XIII