Bruno Cornacchiola parašyta malda Apreiškimo Mergelėms

Malda „Mergelėms“, parašyta Prancūzijos seserų salėje, 11.00 val., Kai Bruno Cornacchiola jie dvasiniame rekolekcijoje „Via Principe Amedeo“.

Mergelė Motina ir mano karalienė, jūs visi esate gryni, nes atspindi tą saulę, kuri yra amžinojo gyvenimo šaltinis, Dievas Tėvas;
Jūs, visi šventi, nes jumyse yra kelias, vedantis į amžinąjį gyvenimą: Jėzus Kristus, tavo sūnus, mūsų Viešpats;
Jūs visi esate nepriekaištingi nuo apvaisinimo amžinybėje, nes jumyse randame dorybes ir Dievo išmintį, jumyse gyvena Šventoji Dvasia;
Deh! Klausykite, ką šis nevertas sūnus nori jums pasakyti, pažemintiems ant jūsų kojų, už jo pašventinimą ir už viso pasaulio, kuris priklauso tik Dievui, šventinimą.
Atidarydamas burną, giriu tik Dievą Tris ir vieną: Tėvą, Sūnų, Šventąją Dvasią; Kelias, Tiesa ir Amžinasis gyvenimas visoms pranašumoms, kurios nuolat yra virš manęs. Jūs meldžiate man, motina, naudingo dievo, kad jis atitiktų Jo naudą.
Prašote manęs, Motina, Visagalis, visagalis Dievas, kad Jo žodžio, Jo Tiesos, Jo Šventenybės galia patektų į mane ir visiems, kurie to nori, kalbėti, pasakyti tiesą, pašventinti mane ir pašventinti kitus.
Jūs, motina, arba labai miela nuotaka, motina ir Dievo Tėvo, Dievo Sūnaus, Dievo Šventosios Dvasios dukra, viename Meilės Dieve, jūs esate soste „Karalienė“, kalbate apie šį varganą nusidėjėlį:
- Amžinam Tėvui, kuris man atleidžia,
- tavo sūnui Jėzui, kuris išgelbės ir nuplauks mane savo brangiu krauju,
- Šventajai Dvasiai, tavo mylimam sutuoktiniui, kuris mane užgožia savo tvirtybe, savo išmintimi ir pagaliau savo meilės galia.

Kaip tu graži, mama!
Atidarykite savo širdį ir padėkite mane į vidų, kad gaučiau jūsų pašventintos ir galingiausios meilės su Dieviškąja Trejybe šilumą.
Palikite mane prie Labdaros upelio, kad jis galėtų gerti, kaip tai daro upelio krante pasodintos gėlės, tas vanduo, kuris numalšina troškulį ir užauga kaip gėlė, kad suteiktų šlovę Dievui Trise ir Vienui, tau, kuri esi mūsų dangiškoji Motina.
Jūsų šventumo kvepalai, Mergelės Motinos, padarykite juos mano kvepalais!
Jūsų lelija, kuri yra amžinoji Dievo sosto atšvaita, leidžia man, kad aš būsiu jo kvepalai, teikiantys nuolatinę šlovę Dieviškajam sostui. Padaryk motinai, kad tai nėra tarsi žemė, kuriai palikta, kad visi sutryps, jei ji nebus kultūringa. Čia gyvena visos gyvūnų ir vabzdžių rasės; ne mama, bet noriu būti sodas, kuriame gausu gėlių ir siunčiu kvepalus bei maistą. Leisk man augti kartu su tavo motiniškos meilės pienu, mylėti tave ir šitoje meilėje duoti šlovę Dievui Tėvui, Sūnui ir Šventai Dvasiai, Dievui, Vienatvei ir Trejybės Dievui, Dievo meilėje.

Amen.