Kaip Biblijoje apibūdinamas nedorėlis?

Žodis „nedorėlis“ ar „nedorybė“ yra visoje Biblijoje, bet ką jis reiškia? Ir kodėl, daugelis žmonių klausia, ar Dievas leidžia blogį?

Tarptautinė Biblijos enciklopedija (ISBE) pateikia šį nedorėlių apibrėžimą pagal Bibliją:

„Būties būsena; psichinė panieka teisingumui, teisingumui, tiesai, garbei, dorybei; blogis mintyse ir gyvenime; išsigimimas; nuodėmė; nusikaltimas “.
Nors 119 m. Karaliaus Jokūbo Biblijoje žodis nedorybė yra rodomas 1611 kartų, šis terminas šiandien girdimas retai ir standartinėje angliškoje versijoje, paskelbtoje 61 m., Jis tik 2001 kartą. ESV paprasčiausiai keliose vietose naudoja sinonimus.

„Blogio“ vartojimas apibūdinant raganas pasakose nuvertino jos rimtumą, tačiau Biblijoje šis terminas buvo kraupus kaltinimas. Iš tiesų, nedorybė kartais atnešė žmonėms Dievo prakeikimą.

Kai nedorybė lėmė mirtį
Žlugus žmogui Edeno sode, neilgai trukus nuodėmė ir nedorybė pasklido po visą žemę. Šimtmečiais iki dešimties įsakymų žmonija išrado būdus, kaip įžeisti Dievą:

Dievas pamatė, kad žmogaus nedorybės buvo didžiulės žemėje ir kad visos jo širdies mintys buvo nuolat blogos. (Pradžios 6: 5, KJV)
Žmonės tapo ne tik blogi, bet ir jų prigimtis visada buvo bloga. Dievą taip nuliūdino padėtis, kad jis nusprendė išnaikinti visus planetos gyvius - išskyrus aštuonias išimtis - Nojų ir jo šeimą. Šventajame Rašte Nojus vadinamas nepriekaištingu ir sakoma, kad jis ėjo su Dievu.

Vienintelis Pradžios knygos aprašymas apie žmonijos nedorybes yra tas, kad žemė buvo „pilna smurto“. Pasaulis buvo sugadintas. Tvanas sunaikino visus, išskyrus Nojų, jo žmoną, tris vaikus ir žmonas. Jie liko vėl apgyvendinti žemę.

Po šimtmečių nedorybė vėl patraukė Dievo rūstybę. Nors Pradžios knyga nenaudoja „nedorybės“ apibūdinant Sodomos miestą, Abraomas prašo Dievo nesunaikinti teisiųjų su „nedorėliais“. Mokslininkai jau seniai spėja, kad miesto nuodėmės susijusios su seksualiniu amoralumu, nes minia bandė išprievartauti du angelus vyrus, kuriuos Lotas priglaudė jo namuose.

Tada Viešpats iš dangaus lijo ant Sodomos ir Gomoros sieros ir ugnies iš Viešpaties. Jis nuvertė tuos miestus, visą lygumą, visus miestų gyventojus ir tai, kas augo žemėje. (Pradžios 19: 24–25, KJV)
Dievas taip pat užmušė kelis Senajame Testamente mirusius žmones: Loto žmoną; Er, Onanas, Abihu ir Nadabas, Uzzahas, Nabalas ir Jeroboamas. Naujajame Testamente Ananias, Sapphira ir Herodas Agrippa greitai mirė nuo Dievo rankos, visi buvo nedori, kaip apibrėžta aukščiau esančiame ISBE.

Kaip prasidėjo nedorybė
Šventajame Rašte mokoma, kad nuodėmė prasidėjo nuo žmogaus nepaklusnumo Edeno sode. Vienu pasirinkimu Ieva, tada Adomas, nuėjo savo keliu, o ne Dievu. Tas modelis tęsėsi per amžius. Ši iš kartos į kartą paveldėta gimtoji nuodėmė užkrėtė kiekvieną kada nors gimusį žmogų.

Biblijoje nedorybė siejama su pagonių dievų garbinimu, seksualiniu amoralumu, vargšų priespauda ir žiaurumu kare. Nors Šventasis Raštas moko, kad kiekvienas žmogus yra nusidėjėlis, šiandien mažai kas save vadina nedorėliu. Blogis ar šiuolaikinis jo atitikmuo yra siejamas su masiniais žudikais, serijiniais prievartautojais, vaikų tvirkintojais ir narkotikų platintojais - palyginus, daugelis mano, kad jie yra dorybingi.

Bet Jėzus Kristus mokė kitaip. Kalno pamoksle jis prilygino blogas mintis ir ketinimus veiksmams:

Jūs girdėjote sakant apie juos senais laikais, nežudykite; o kas užmuša, gresia teismas, bet aš jums sakau, kad kas be reikalo pyksta ant brolio, tam gresia teismas; ir kas pasakys savo broliui Raca, gresia taryba; bet kas pasakys, kvailas, grės pragaro ugnis. (Mato 5: 21–22, KJV)
Jėzus reikalauja, kad mes laikytumėmės kiekvieno įsakymo, nuo didžiausio iki mažiausio. Tai nustato neįmanomą standartą, kurį žmonės turi atitikti:

Todėl būk tobulas, kaip ir tavo danguje esantis Tėvas. (Mato 5:48, KJV)
Dievo atsakymas į nedorybę
Nedorybės priešingybė yra teisingumas. Bet kaip Paulius pabrėžia: „Kaip parašyta, nėra nė vieno teisuolio, nėra, net nėra vieno“. (Romiečiams 3:10, KJV)

Žmonės yra visiškai pasimetę savo nuodėmėje, nesugeba savęs išgelbėti. Vienintelis atsakymas į nedorybę turi būti Dievo.

Bet kaip mylintis Dievas gali būti gailestingas ir teisingas? Kaip jis gali atleisti nusidėjėliams, kad patenkintų savo tobulą gailestingumą, ir nubausti nedorybes, kad patenkintų tobulą jo teisumą?

Atsakymas buvo Dievo išganymo planas, jo vienintelio Sūnaus Jėzaus Kristaus auka ant kryžiaus už pasaulio nuodėmes. Tokia auka galėtų būti laikomas tik žmogus be nuodėmės; Jėzus buvo vienintelis žmogus be nuodėmės. Jis ėmėsi bausmės už visos žmonijos nedorumą. Dievas Tėvas įrodė Jėzaus patvirtintą atlyginimą, prikeldamas jį iš numirusių.

Tačiau tobulai mylėdamas Dievas neverčia jo sekti. Šventajame Rašte mokoma, kad į dangų pateks tik tie, kurie gaus Jo išgelbėjimo dovaną, pasitikėdami Kristumi kaip Išganytoju. Kai jie tiki Jėzumi, jiems priskiriamas jo teisumas ir Dievas mato juos ne kaip blogus, bet kaip šventus. Krikščionys nenustoja nusidėti, bet jų nuodėmės atleidžiamos, praeities, dabarties ir ateities dėl Jėzaus.

Jėzus daug kartų perspėjo, kad žmonės, atmetantys Dievo malonę, mirę patenka į pragarą. Už jų nedorybę baudžiama. Neatsižvelgiama į nuodėmę; ji mokama už Kalvarijos kryžių arba tiems, kurie neatgailauja pragare.

Geroji žinia, pasak Evangelijos, yra ta, kad Dievo atleidimas yra prieinamas visiems. Dievas nori, kad visi žmonės ateitų pas jį. Žmonėms neįmanoma išvengti blogio padarinių, tačiau su Dievu viskas įmanoma.