Pastoti Medjugorjėje, net jei ji negalėtų. Vaikas gimė iš Madonos

Motina meilės auka: „Mano Mirjama, Medjugorjės vaisius“

Labai norėjau dar vieno vaiko, bet dėl ​​sunkios sveikatos būklės, kuri truko apie ketverius metus (be kita ko, rage buvau ir 72 valandas dėl labai sunkios bronchinės astmos), gydytojai uždraudė. Jau buvau Medjugorjėje du ar tris kartus, sveikata pamažu gerėjo ir šis troškimas manyje vis stiprėjo: norėjau, kad maža mergaitė duotų jai Madonos vardą, pagerbtų Dievą ir taip kiti žmonės galėtų atsiversti ir pamatyti, ką Mergelė manyje padarė.

Tačiau staiga mane apėmė baimė, kaip reaguos mano organizmas, ir baimė dėl negimusio vaiko pasekmių po tiek daug vaistų vartojimo. Tokios būsenos grįžau į Medjugorję prašyti ramybės ir vykdyti Dievo valią.Atėjo ramybė ir kitą mėnesį aš buvau nėščia. Džiaugsmas buvo toks didelis, kad septintą nėštumo mėnesį grįžau ten padėkoti dangiškajai Motinai. Mirjam dabar 18 mėnesių ir ji yra viena iš daugelio malonių, kurias mums suteikė Dievo Motina.

Natūralu, kad nenustojome jo sekti, net jei mūsų piligriminė kelionė dabar sustoja Regio di Vernazza (SP) PG maldos grupėje, kurioje įsipareigojame melstis ir pasninkauti, o susitinkame du kartus per mėnesį, kad vis labiau gilintume įsipareigojimą duoti. mes visi Dievui šeimyniniame gyvenime, sunkiame darbe, sunkiai įveikiant kiekvieną dieną.

(Tuo tarpu joje subrendo visiškos dovanos idealas: tai buvo šeši mėnesiai intensyvaus pasiruošimo tarp išbandymų ir skausmų, kol išaušo liepos 30 d., sekmadienis, kurio metu kandidatas – sujaudintų brolių bažnyčios viduryje – pasiūlė savo gyvenimas su tokiais žodžiais :)

Štai aš, brangus Jėzau! Siūlau tau savo širdį, sielą, kūną ir kvėpavimą; Visą save atiduodu kaip auką vieneriems metams, prašydama išgelbėti savo vaikus, vyrą ir visus savo artimuosius, ypač tėvą, ir visur viešpatauti taika.

Aš visiškai atsiduodu tau, kad mylėčiau tave širdimi to, kuris tavęs nemyli. O kadangi mano pasiūlymai labai apgailėtini, atiduodu juos į dangiškosios Motinos Marijos Švenčiausiosios rankas ir, prispausta prie jos Širdies, ji melsis ir mylėsiu, kodėl ji niekada neatsisakys man savo motiniško gerumo ir pagalbos išbandymuose.

Tegul ši mano, Jėzaus, auka būna meilės ugnis, kuri sudegina mano praeities ir dabartines nuodėmes; būk meilės ir ramybės saitas visiems mano artimiesiems, pažįstamiems ir draugams; būk liepsna, kuri tirpdo neapykantos, persekiojimų, neteisybės ir žmogaus nedorybės ledus.

O mano Dieve ir Viešpatie, noriu mylėti tave už visus grupės žmones, už kunigus, šeimas, ligonius; už visus nekaltuosius, sielas skaistykloje ir už nusidėjėlių atsivertimą.

Ačiū tau, o mano Jėzau, už tai, ką tu man davei iki šiol ir už tai, ką norėsi man duoti ateityje. Ačiū Vilma

PS Bažnyčios apdairumas kviečia iš pradžių duoti aukos įžadą metams; tada trims ir galiausiai visam laikui: ir tai, net jei pretendente yra tvirta valia neatšaukti savo pasiūlymo.

Šaltinis: Eco iš Medjugorje 68