Pagalvok, ar nori priimti pranašišką Kristaus balsą

- Tikrai sakau, nė vienas pranašas nėra priimamas jo gimtinėje. Luko 4:24

Ar kada girdėjote, kad apie Jėzų kalbėti lengviau su nepažįstamu žmogumi, nei su kuo arčiau jūsų? Nes? Kartais sunku pasidalinti savo tikėjimu su artimiausiais žmonėmis ir dar sunkiau gali būti įkvėpti artimo žmogaus tikėjimo.

Šį aukščiau nurodytą žodį Jėzus pateikia tik pranašo perskaitęs Izaiją artimųjų akivaizdoje. Jie to klausėsi, iš pradžių buvo šiek tiek sužavėti, bet greitai priėjo prie išvados, kad tai nieko ypatingo. Galų gale jie buvo apimti pykčio prieš Jėzų, išvijo jį iš miesto ir tą akimirką vos neužmušė. Bet tai nebuvo jo laikas.

Jei jo giminaičiams buvo sunku priimti Dievo Sūnų kaip pranašą, mums taip pat bus sunku dalintis evangelija su aplinkiniais. Tačiau daug svarbiau atsižvelgti į tai, kaip mes matome ar nematome Kristaus artimiausiuose. Ar esame tarp tų, kurie atsisako matyti Kristų, esantį mūsų šeimoje, ir tų, kuriems esame artimi? Ar mes linkę būti kritiški ir vertinti aplinkinius?

Tiesa ta, kad mums daug lengviau įžvelgti artimiausių žmonių ydas nei jų dorybę. Daug lengviau pamatyti jų nuodėmes nei Dievo buvimą jų gyvenime. Tačiau mūsų darbas nėra sutelkti dėmesį į jų nuodėmę. Mūsų darbas yra pamatyti jose Dievą.

Bet kuris žmogus, šalia kurio, be jokios abejonės, turės gerumo. Jie atspindės Dievo buvimą, jei mes norime tai pamatyti. Mūsų tikslas turi būti ne tik jį pamatyti, bet ir siekti. Kuo arčiau jų esame, tuo labiau turime sutelkti dėmesį į Dievo buvimą jų gyvenime.

Šiandien apmąstykite, ar JŪS norite priimti pranašišką Kristaus balsą aplinkiniuose žmonėse. Ar norite jose tai pamatyti, atpažinti ir mylėti? Jei ne, jūs esate kaltas dėl aukščiau pateiktų Jėzaus žodžių.

Viešpatie, ar galiu tave pamatyti kiekviename, su kuriuo bendrauju kiekvieną dieną. Ar galiu tavęs nuolat ieškoti jų gyvenime. Ir kol aš tave atrandu, ar galiu tave juose mylėti. Jėzau, aš tikiu tavimi.