Šiandien apmąstykite, koks drąsus esate prašyti Dievo atleidimo

Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus paralyžiotojui pasakė: „Drąsos, sūnau, tavo nuodėmės atleistos“. Mato 9: 2b

Ši istorija baigiasi tuo, kad Jėzus išgydo paralyžiuotąjį ir liepia jam „atsikelti, paimti neštuvus ir eiti namo“. Žmogus daro tik tai, ir minia nustebina.

Čia įvyksta du stebuklai. Vienas yra fizinis, o kitas - dvasinis. Dvasinė yra ta, kad šio žmogaus nuodėmės yra atleistos. Fizinis yra jo paralyžiaus išgydymas.

Kurie iš šių stebuklų yra svarbiausi? Kaip manote, ko žmogus labiausiai norėjo?

Sunku atsakyti į antrą klausimą, nes nežinome žmogaus minčių, tačiau pirmasis yra lengvas. Dvasinis išgydymas, nuodėmių atleidimas yra pats svarbiausias iš šių dviejų stebuklų. Tai reikšmingiausia, nes jis turi amžinų pasekmių jo sielai.

Daugeliui iš mūsų lengva melstis Dievui už tokius dalykus kaip fizinis gydymas ar panašiai. Mums gali būti pakankamai lengva prašyti Dievo malonių ir palaiminimų, tačiau kaip lengva mums prašyti atleidimo? Daugeliui tai gali būti sunkiau, nes tam reikalingas pirminis mūsų nuolankumo aktas. Pirmiausia turime pripažinti, kad esame nusidėjėliai, kuriems reikia atleidimo.

Pripažindami mūsų atleidimo poreikį, reikia drąsos, tačiau ši drąsa yra didžiulė dorybė ir atskleidžia didelę mūsų charakterio jėgą. Atėjimas pas Jėzų mūsų gailestingumui ir atleidimui yra svarbiausia malda, kurios galime melstis, ir visų kitų mūsų maldų pagrindas.

Šiandien apmąstykite, kaip drąsiai prašote Dievo atleidimo ir kaip nuolankiai esate pasirengęs pripažinti savo nuodėmę. Taip elgtis nuolankiai yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos galite padaryti.

Viešpatie, duok man drąsos. Duokite man drąsos, visų pirma, nuolankiai atsisakyti jūsų ir pripažinti visas mano nuodėmes. Šiuo nuolankiu pripažinimu padėk man ir gyvenime kasdien atleisti. Jėzau, aš tikiu tavimi.