Šiandien apmąstykite asmenį ar asmenis, kuriems jums labiausiai reikia atleisti

Viešpatie, jei mano brolis nusideda prieš mane, kiek kartų turiu jam atleisti? Iki septynių kartų? „Jėzus atsakė:„ Aš jums sakau ne septynis, o septyniasdešimt septynis kartus “. Mato 18: 21–22

Šis Petro Jėzui iškeltas klausimas buvo pateiktas taip, kad Petras manė esąs pakankamai dosnus atleidęs. Tačiau didelei nuostabai Jėzus eksponentiškai padidina Petro dosnumą atleidime.

Daugeliui iš mūsų tai teoriškai skamba gerai. Tai įkvepia ir skatina apmąstyti atleidimo gelmes, kurias esame kviečiami pasiūlyti kitam. Bet kalbant apie kasdienę praktiką, tai gali būti daug sunkiau priimti.

Kviesdamas atleisti ne tik septynis, bet ir septyniasdešimt septynis kartus, Jėzus mums sako, kad nėra gailestingumo ir atleidimo gylio ir pločio, kurį turime pasiūlyti kitam. Be apribojimų!

Ši dvasinė tiesa turi tapti daug daugiau nei teorija ar idealas, kurio mes siekiame. Tai turi tapti praktine realybe, kurią priimame iš visų jėgų. Turime stengtis kasdien atsikratyti bet kokio polinkio, kad ir koks jis būtų mažas, palaikyti pyktį ir likti pikti. Turime stengtis išsivaduoti iš visų rūšių kartumo ir leisti gailestingumui išgydyti visą skausmą.

Šiandien apmąstykite asmenį ar asmenis, kuriems jums labiausiai reikia atleisti. Atleidimas gali būti ne iš karto prasmingas jums, ir jūs galite pastebėti, kad jūsų jausmai neatitinka jūsų pasirinkto pasirinkimo. Nepasiduok! Nuolat rinkitės atleisti, nesvarbu, kaip jaučiatės ar kaip sunku. Galų gale gailestingumas ir atleidimas visada triumfuos, išgydys ir suteiks jums Kristaus ramybę.

Viešpatie, duok man tikro gailestingumo ir atleidimo širdį. Padėkite man atsikratyti viso jaučiamo kartėlio ir skausmo. Vietoj jų padovanok man tikrą meilę ir padėk man pasiūlyti tą meilę kitiems be rezervo. Myliu tave, brangus Viešpatie. Padėk man mylėti visus žmones taip, kaip tu juos myli. Jėzau, aš tikiu tavimi.