Šiandien apmąstykite faktą, kad Jėzus perspėtų jus per daug garsiai nekalbėti apie savo viziją apie tai, kas jis yra

Jų akys atsivėrė. Jėzus griežtai perspėjo: „Žiūrėk, kad niekas nežinotų“. Bet jie išėjo ir paskleidė jo žodį visoje šalyje. Mato 9: 30–31

Kas yra Jėzus? Į šį klausimą šiandien atsakyti yra daug lengviau nei tada, kai Jėzus ėjo žeme. Šiandien mus palaimino begalė šventųjų, kurie praėjo prieš mus, kurie protingai meldėsi ir daug mokė apie Jėzaus asmenį. Mes žinome, kad Jis yra Dievas, Šventosios Trejybės Antrasis Asmuo, pasaulio Gelbėtojas, pažadėtas Mesijas, aukojamasis Avinėlis ir daug dar daugiau.

Pirmiau minėta evangelija kyla iš stebuklo, kurio metu Jėzus išgydė du aklus, išvados. Šiuos vyrus pribloškė jų rūpestis, o emocijos. Jėzus liepė jiems „padaryti niekam nežinomą“ stebuklingą gydymą. Tačiau jų susijaudinimo nepavyko suvaldyti. Nėra taip, kad jie būtų tyčia nepaklusę Jėzui; veikiau jie nežinojo, kaip išreikšti nuoširdų dėkingumą, kaip tik pasakyti kitiems apie tai, ką Jėzus padarė.

Viena iš priežasčių, kodėl Jėzus liepė jiems apie Jį nepasakoti kitiems, yra ta, kad Jėzus žinojo, jog jie ne iki galo suprato, kas Jis yra. Jis žinojo, kad jų liudijimas apie Jį nebus pateiktas pačiu teisingiausiu būdu. Jis buvo Dievo Avinėlis, gelbėtojas. Mesijas. Aukojamasis avinėlis. Jis buvo tas, kuris atėjo į šį pasaulį išpirkti mūsų kraujo praliejimu. Tačiau daugelis žmonių norėjo tik nacionalistinio „mesijo“ ar stebukladario. Jie norėjo tokio, kuris išgelbėtų juos nuo politinės priespaudos ir paverstų juos didele žemiškąja tauta. Bet tai nebuvo Jėzaus misija.

Mes taip pat dažnai galime pakliūti į nesusipratimų, kas yra Jėzus ir kas jis nori būti mūsų gyvenime, spąstus. Galbūt norėsime „dievo“, kuris mus išgelbės tik nuo kasdienių kovų, neteisybės ir laikinų sunkumų. Mes galime norėti „dievo“, kuris veiktų pagal mūsų valią, o ne atvirkščiai. Mes norime „dievo“, kuris mus gydo ir išvaduoja nuo bet kokios žemiškos naštos. Bet Jėzus visą gyvenimą aiškiai mokė, kad kentės ir mirs. Jis mus mokė, kad turime paimti kryžius ir sekti juo. Ir jis mus mokė, kad turime mirti, apimti kančią, pasigailėti, pasukti kitą skruostą ir rasti savo šlovę to, ko pasaulis niekada nesupras.

Šiandien pagalvokite, ar Jėzus perspėtų jus per daug garsiai nekalbėti apie jūsų viziją apie tai, kas jis yra. Ar jums sunku pateikti „dievą“, kuris iš tikrųjų nėra Dievas? Arba jūs pažinote patį Kristaus, mūsų Viešpaties, asmenį tiek, kad galėtumėte paliudyti tą, kuris mirė. Ar giriatės tik Kryžiumi? Ar skelbiate nukryžiuotą Kristų ir skelbiate tik gilesnę nuolankumo, gailestingumo ir aukos išmintį? Įsižvelkite į tikrą Kristaus skelbimą, atmesdami bet kokį supainiotą mūsų gelbėjančio Dievo paveikslą.

Mano tikrasis ir išganingasis Viešpatie, aš patikiu save tau ir meldžiuosi, kad pažinčiau ir pamilčiau tave tokį, koks esi. Duok man akis, kurių man reikia, kad tave pamatyčiau, ir protą bei širdį, kurią turiu tave pažinti ir mylėti. Pašalink iš manęs bet kokią melagingą viziją apie tai, kas tu esi, ir pakeisk manyje tikrąją tavo, mano Viešpatie, pažinimą. Kai pažįstu tave, pasiūlau tau, kad galėtum pasitelkdamas mane visiems skelbti savo didybę. Jėzau, aš tikiu tavimi.