Šiandien apmąstykite teisingą dalyką, kurį Dievas gali norėti įdėti į jūsų širdį

Jėzus užkopė į Jeruzalę. Šventyklos apylinkėse jis rado tuos, kurie pardavinėjo jaučius, avis ir balandžius, taip pat ten sėdinčius pinigų keitėjus. Jis iš virvių padarė botagą ir visus su šventomis avimis ir jaučiais išvarė iš šventyklos teritorijos, apvertė pinigų keitėjus ir apvertė jų stalus. Parduodantiems balandžius jis pasakė: ir nustok mano tėvo namus padaryti turguje. „Jono 2: 13b-16

Oho, Jėzus supyko. Jis botagu išvarė pinigų keitėjus iš šventyklos ir apvertęs jų stalus. Tai turėjo būti gera scena.

Svarbiausia yra tai, kad turime suprasti, kokį „pyktį“ turėjo Jėzus. Paprastai, kalbėdami apie pyktį, mes turime omenyje aistrą, kurios nevaldome ir iš tikrųjų valdome. Tai praranda kontrolę ir gėda. Bet tai nėra Jėzaus pyktis.

Akivaizdu, kad Jėzus visais atžvilgiais buvo tobulas, todėl turime būti labai atsargūs, kad jo pykčio neprilygintume įprastam pykčio patyrimui. Taip, tai buvo aistra Jam, bet ji skyrėsi nuo to, ką paprastai patiriame. Jo pyktis buvo pyktis, kilęs iš jo tobulos meilės.

Jėzaus atveju jo aistra buvo jo meilė nusidėjėliui ir noras atgailauti. Jo pyktis buvo nukreiptas prieš nuodėmę, į kurią jie buvo įsisavinę, ir jis tyčia ir tyčia puolė matytą blogį. Taip, tai galėjo šokiruoti tuos, kurie tai matė, tačiau toje situacijoje Jam buvo pats efektyviausias būdas paraginti juos atgailauti.

Kartais pastebėsime, kad ir mes turime pykti dėl nuodėmės. Bet buk atsargus! Mums labai lengva pasinaudoti šiuo Jėzaus pavyzdžiu, kad pateisintume savęs nevaldymą ir pykčio nuodėmės patekimą. Teisingas pyktis, kaip pasireiškė Jėzus, visada paliks ramybės ir meilės jausmą tiems, kuriems priekaištaujama. Taip pat bus nedelsiant norėta atleisti, kai bus jaučiamas tikras nusiteikimas.

Šiandien apmąstykite teisų pyktį, kurį Dievas kartais gali norėti įdėti į jūsų širdį. Vėlgi, būkite atsargūs, kad tai teisingai pastebėtumėte. Neapsigaukite dėl šios aistros. Verčiau leiskite, kad Dievo meilė kitiems būtų varomoji jėga, ir leiskite šventai neapykantai nuodėmei paskatinti elgtis šventai ir teisingai.

Viešpatie, padėk man išugdyti savo širdyje šventą ir teisų pyktį, kurį Tu nori, kad turėčiau. Padėkite man suprasti, kas yra nuodėminga ir kas teisinga. Tebūna ši aistra ir visa mano aistra visada nukreipta į jūsų šventosios valios įgyvendinimą. Jėzau, aš tikiu tavimi.