Šiandien apmąstykite klausymąsi ir stebėjimą ir jei leisite sau dalyvauti Jėzuje

Kol Jėzus kalbėjo, moteris iš minios sušuko ir pasakė jam: „Palaiminta tave pagimdžiusi įsčioji ir krūtis, kurią slaugei“. Jis atsakė: "Greičiau palaiminti tie, kurie girdi Dievo žodį ir jo laikosi". Luko 11: 27–28

Ar girdi Dievo žodį? O jei jauti, ar žiūri? Jei taip, tuomet galite laikyti save tarp tų, kuriuos iš tikrųjų palaimino mūsų Viešpats.

Įdomu tai, kad moteris, kalbėjusi Jėzui šioje ištraukoje, pagerbė jo motiną sakydama, kad ji buvo palaiminta, kad jį nešė ir maitino. Bet Jėzus dar labiau pagerbia savo motiną, pasakydamas, ką jis daro. Jis ją gerbia ir vadina palaimintuoju, nes ji labiau nei kas kitas klauso Dievo Žodžio ir jo puikiai laikosi.

Klausymas ir veikimas yra du labai skirtingi dalykai. Jie abu labai stengiasi dvasiniame gyvenime. Visų pirma, Dievo žodžio girdėjimas nėra tiesiog girdimas girdėjimas ar Biblijos skaitymas. „Klausymas“ šiuo atveju reiškia, kad Dievas bendravo su mūsų sielomis. Tai reiškia, kad mes įtraukiame asmenį, patį Jėzų, ir leidžiame jam bendrauti su kuo tik jis nori.

Nors gali būti sunku išgirsti Jėzų kalbant ir įsisąmoninti tai, ką Jis sako, dar sunkiau leisti, kad Jo Žodis pakeistų mus iki taško, kuriame mes gyvename pagal tai, ką jis pasakė. Taigi dažnai mes galime turėti labai gerų ketinimų, bet nesugebame įvykdyti veiksmų, gyvendami pagal Dievo žodį.

Šiandien apmąstykite klausymąsi ir stebėjimą. Pradėkite klausydamiesi ir apmąstykite, ar jūs kasdien įsitraukiate į Jėzų, ar ne, apsvarstykite, ar gyvenate taip, kaip žinote, ką jis pasakė. Grįžkite į šį procesą ir pamatysite, kad ir jūs esate tikrai palaimintas!

Viešpatie, girdžiu, kaip kalbiesi su manimi. Ar galiu sutikti tave sieloje ir priimti tavo šventą žodį. Ar galėčiau tą žodį pritaikyti ir savo gyvenime, kad patirčiau palaiminimus, kuriuos turite man. Jėzau, aš tikiu tavimi.