Pagalvokite apie savo gyvenimo prioritetus šiandien. Kas tau svarbiausia?

„Mano širdis sujaudinta dėl gailesčio miniai, nes jie jau tris dienas yra su manimi ir neturi ko valgyti. Jei išsiųsiu juos alkanus į savo namus, jie pakeliui sugrius ir kai kurie iš jų nuvažiavo didelį atstumą “. Morkaus 8: 2–3 Pagrindinė Jėzaus misija buvo dvasinė. Jis atėjo išlaisvinti mus iš nuodėmės padarinių, kad visą amžinybę galėtume patekti į dangaus šlovę. Jo gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas sunaikino pačią mirtį ir atvėrė kelią visiems, kurie kreipiasi į jį dėl išganymo. Tačiau Jėzaus meilė žmonėms buvo tokia išsami, kad jis atidžiai stebėjo ir jų fizinius poreikius. Pirmiausia apmąstykite pirmąją šio aukščiau esančio mūsų Viešpaties teiginio eilutę: „Mano širdis sujaudinta gaila minios ...“ Jėzaus dieviškoji meilė buvo susipynusi su Jo žmoniškumu. Jis mylėjo visą žmogų, kūną ir sielą. Šioje Evangelijos istorijoje žmonės tris dienas buvo su juo ir buvo alkani, tačiau nerodė jokių išėjimo ženklų. Jie buvo taip apstulbinti mūsų Viešpaties, kad nenorėjo išeiti. Jėzus pabrėžė, kad jų badas buvo stiprus. Jei jis juos išsiųsdavo, jis bijojo, kad jie „pakris“. Vadinasi, šie faktai yra jo stebuklo pagrindas. Viena pamoka, kurią galime išmokti iš šios istorijos, yra mūsų prioritetai gyvenime. Dažnai galime pakeisti savo prioritetus. Žinoma, svarbu rūpintis gyvenimo būtinybėmis. Mums reikia maisto, pastogės, drabužių ir panašiai. Turime rūpintis savo šeimomis ir patenkinti pagrindinius jų poreikius. Tačiau per dažnai mes šiuos pagrindinius gyvenimo poreikius iškeliame aukščiau savo dvasinio poreikio mylėti ir tarnauti Kristui, tarsi abu būtų priešingi vienas kitam. Bet nėra taip.

Šioje Evangelijoje žmonės, buvę su Jėzumi, nusprendė pirmiausia įtikėti savo tikėjimą. Jie nusprendė likti su Jėzumi, nors ir neturėjo maisto. Galbūt kai kurie žmonės išvyko dieną ar dvi anksčiau nusprendę, kad pirmenybė teikiama maisto poreikiui. Bet galbūt tai padarę žmonės prarado neįtikėtiną šio stebuklo dovaną, kai visa minia buvo pamaitinta iki galo patenkinta. Žinoma, mūsų Viešpats nenori, kad būtume neatsakingi, ypač jei turime pareigą rūpintis kitais. Tačiau ši istorija mums sako, kad mūsų dvasinis poreikis būti maitinamam Dievo žodžiu visada turėtų būti didžiausias rūpestis. Kai mes pirmiausia laikome Kristų, visi kiti poreikiai patenkinami pagal Jo apvaizdą. Pagalvokite apie savo gyvenimo prioritetus šiandien. Kas tau svarbiausia? Kitas jūsų geras maistas? Arba jūsų tikėjimo gyvenimas? Nors tai nebūtinai turi būti priešingi vienas kitam, svarbu visada savo meilę Dievui iškelti pirmoje vietoje. Medituok šią didelę žmonių minią, kuri tris dienas praleido su Jėzumi dykumoje be maisto ir bandė pamatyti save su jais. Pasirenkite ir savo pasirinkimą likti su Jėzumi, kad jūsų meilė Dievui taptų pagrindiniu jūsų gyvenimo akcentu. Malda: Mano apvaizdusis Viešpatie, tu žinai kiekvieną mano poreikį ir esi susirūpinęs dėl visų mano gyvenimo aspektų. Padėk man taip visiškai pasitikėti Tavimi, kad savo meilę Tau visada laikiau savo pirmenybe gyvenime. Tikiu, kad jei galėsiu tave ir tavo valią laikyti svarbiausia mano gyvenimo dalimi, visi kiti gyvenimo poreikiai pateks į savo vietas. Jėzau, aš tikiu tavimi.