Šv. Pranciškus ir jo parašytos maldos dėl taikos

Šventojo Pranciškaus malda yra viena žinomiausių ir mylimiausių maldų šiandien pasaulyje. Tradiciškai priskirtas šv. Pranciškui Asyžiečiui (1181–1226), pavaizduotam aukščiau, dabartinė jo kilmė yra kur kas naujesnė. Vis dėlto tai gražiai atspindi jo atsidavimą Dievui!

Viešpatie, padaryk mane savo ramybės įrankiu;
Kur yra neapykanta, leisk man sėti meilę;
Kur yra žala, atleidimas;
Kur kyla abejonių, tikėjimas;
Kur neviltis, viltis;
Kur yra tamsa, šviesa;
O kur liūdesys, džiaugsmas.

O Dieviškasis Mokytojau,
dotacijos, kurios aš ne tiek siekiu
paguosti tiek, kiek paguosti;
Turi būti suprastas, kaip suprasti;
Būti mylimam, mėgti mylėti;
Nes būtent dovanodami mes gauname,
atleisti, kad mums atleista,
ir mirę mes gimstame į Amžinąjį gyvenimą.
Amen.

Nors jis buvo kilęs iš turtingos šeimos, šventasis Pranciškus nuo jauno amžiaus užsidegė noru mėgdžioti mūsų Viešpatį meilėje labdarai ir savanoriškam skurdui. Vienu metu jis nuėjo taip toli, kad pardavė savo arklį ir audinius iš tėvo parduotuvės, kad padėtų sumokėti už bažnyčios atstatymą!

Atsisakęs savo turto, šventasis Pranciškus įkūrė vieną garsiausių religinių ordinų - pranciškonus. Pranciškonai Jėzaus pavyzdžiu gyveno griežtą skurdo gyvenimą tarnaudami kitiems ir skelbė Evangelijos žinią visoje Italijoje ir kitose Europos vietose.

Šventojo Pranciškaus nuolankumas buvo toks, kad jis niekada netapo kunigu. Tai yra kuklumas, atėjęs iš žmogaus, kurio užsakymas per pirmuosius dešimt metų pritraukė tūkstančius žmonių!

Svarbu, kad šv. Pranciškus yra katalikų veiksmų, taip pat gyvūnų, aplinkos ir savo gimtosios Italijos globėjas. Jo palikimą matome nuostabiame popieriniame darbe, kurį šiandien atlieka pranciškonai visame pasaulyje.

Be Šventojo Pranciškaus maldos (taip pat žinomos kaip „Šv. Pranciškaus malda už taiką“), yra ir kitų jaudinančių maldų, kurias jis parašė, atspindinčias jo didžiulę meilę mūsų Viešpačiui ir gamtą kaip nuostabios Dievo kūrybos dalį.