Šventoji Faustina mums pasakoja, kaip rūpintis kitais

Dažnai galime būti taip susirūpinę dėl savęs ir savo problemų, kad nematome aplinkinių, ypač savo šeimos, kovų ir poreikių. Kartais, nes esame tokie nevalgę, rizikuojame pridėti nereikalingą naštą tiems, kuriuos esame pašaukti mylėti ir jais rūpintis. Turime savo širdyje puoselėti tikrą Kristų primenančią empatiją ir atjautą kiekvienam sutiktam žmogui (žr. Žurnalą Nr. 117). Ar matote tų žmonių poreikius savo gyvenime? Ar žinote apie jų žaizdas ir jų naštą? Ar jaučiate, kai jie liūdni ir priblokšti? Pridėkite prie jų skausmo ar pabandykite juos palengvinti? Šiandien apmąstykite didelę empatijos ir atjautos širdies dovaną. Tikra krikščioniška empatija yra žmogaus meilės atsakas į aplinkinius. Tai gailestingumo aktas, kurį turime skatinti palengvinti mūsų globai patikėtų asmenų naštą.

Viešpatie, padėk man, kad širdis būtų kupina tikros empatijos. Padėk man suvokti aplinkinių kovas ir poreikius ir nukreipk akis nuo savęs į jų keliamus poreikius. Viešpatie, tu esi kupinas atjautos. Taip pat padėk man būti kupinas užuojautos visiems. Jėzau, aš tikiu tavimi.