Šventoji Faustina pasakoja, kaip melstis prieš Nukryžiuotąjį: iš savo dienoraščio

Ar suprantate mūsų Viešpaties kančią? Ar sieloje jaučiate jo kančias? Iš pradžių tai gali atrodyti nepageidautina. Tačiau suvokti mūsų Viešpaties kančias ir aistrą yra didžiulė malonė. Kai suvokiame Jo kančią, turime ją sutikti ir priimti kaip savo. Mes turime išgyventi jo kančias. Tai darydami mes pradedame atrasti, kad jo kančia yra ne kas kita, o dieviška meilė ir gailestingumas. Ir mes pastebime, kad meilė Jo sieloje, išgyvenusi visas kančias, leidžia mums viską ištverti su meile. Meilė viską ištveria ir viską laimi. Tegul ši šventa ir išgryninta meilė jus sunaikina, kad galėtumėte su meile ištverti viską, su kuo susiduriate gyvenime (žr. Žurnalą Nr. 46).

Pažvelkite į nukryžiavimą šią dieną. Apsvarstykite tobulą meilės auką. Pažvelk į mūsų Dievą, kuris noriai viską pakenčia iš meilės tau. Apmąstykite šią didelę meilės paslaptį kančioje ir meilę aukoje. Suprask, priimk, mylėk ir gyvenk.

Viešpatie, tavo kryžius yra puikus aukos meilės pavyzdys. Tai gryniausia ir aukščiausia kada nors žinoma meilės forma. Padėk man suprasti šią meilę ir priimti ją savo širdyje. Ir kai aš priimu tavo tobulą meilės auką, padėk man gyventi ta meile viskuo, ką darau, ir visame kame, kas esu. Jėzau, aš tikiu tavimi.