„Santa Gemma Galgani“: švelnumas, griežtumas ir angelo sargo priekaištai

IŠ Kalėdų Senelio GEMMA GALGANI DIENORAŠČIO

Angelo sargo švelnumas, griežtumas ir priekaištai.

Praėjusią naktį miegojau, šalia manęs buvo angelas sargas; pabudęs pamačiau jį šalia savęs; jis paklausė kur aš einu. „Nuo Jėzaus“, – atsakiau.

Likusi dienos dalis praėjo labai gerai. Dieve mano, bet vakare to niekada neįvyko! Angelas sargas tapo rimtas ir griežtas; Negalėjau atspėti priežasties, bet jis, kadangi aš nieko negaliu nuo jo nuslėpti, per stiprų griaustinį (kai pradėjau skaityti įprastas maldas) paprašė manęs tai padaryti. "Esate laukiami". – Ko tu lauki? (tampa vis rimtesnis). Nieko negalvojau. „Konfratelis Gabrielius“ [atsakiau]. Išgirdęs tuos žodžius, jis pradėjo ant manęs šaukti, sakydamas, kad veltui laukiu, taip pat veltui laukiau atsakymo, nes...

Ir čia tai priminė dvi nuodėmes, padarytas per dieną. Dieve mano, koks žiaurumas! Jis kelis kartus ištarė šiuos žodžius: „Man gėda dėl jūsų. Aš galų gale nebepasirodysiu, o gal... kas žino, ar jie net nepasirodys ».

Ir jis paliko mane tokioje būsenoje. Taip pat mane labai verkė. Noriu paprašyti atleidimo, bet kai jis taip nusiminęs, nėra jokios galimybės, kad jis nori man atleisti.

Angelas parodo jai savo geranoriškumą. Dvasinio gyvenimo įspėjimai.

Aš daugiau jo nemačiau šiąnakt, net šį rytą; šiandien jis man pasakė, kad aš dievinu Jėzų, kuris buvo vienas, o paskui jis dingo. Ir šįvakar buvo daug geriau nei prieš tai; į

Kelis kartus prašiau atleidimo, ir atrodė, kad jis nori man atleisti. Šiąnakt jis visada buvo su manimi: jis man kartojo, kad tu esi geras ir nebebjauri mūsų Jėzaus, o kai būsiu jo akivaizdoje, tegul jis būna geresnis ir geresnis.