Lapkričio 17-osios šventoji, melskimės Elžbieta Vengrietė, jos istorija

Rytoj, lapkričio 17 d., trečiadienį, Katalikų bažnyčia mini Vengrijos princesė Elžbieta.

Vengrijos princesės Elžbietos gyvenimas trumpas ir intensyvus: susižadėjusi 4 m., ištekėjusi 14 m., mama 15 m., šventoji – 28 m. Gyvenimas, kuris gali atrodyti kaip pasaka, bet kurio šaknys yra jos laiko ir tikėjimo istorijoje. .

Netoli dabartinio Budapešto 1207 m. gimusi karaliaus Andriaus II. Elžbieta mirė sulaukusi 24 metų, 17 m. lapkričio 1231 d., praėjus vos 5 metams po Šventasis Pranciškus. Ji Konradas Marburgietis jis rašys popiežiui: „Be šių darbų vargšų labui, Dievo akivaizdoje sakau, kad retai mačiau tokią kontempliatyvią moterį; grįžusi iš nuošalios vietos, kur ėjo melstis, ją kelis kartus matė spindinčiu veidu, o jos akys išlindo kaip du saulės spinduliai “.

Vyras Liudvikas IV mirė Otrantoje, laukdamas, kol galės įlipti Frederikas IIkryžiaus žygis Šventojoje Žemėje. Elžbieta turėjo tris vaikus. Po pirmagimio Ermanno gimė dvi mergaitės: Sofija e Gertrūda, pastaroji pagimdė jau be tėvo.

Mirus vyrui, Elžbieta pasitraukė į Eizenachą, o paskui į Potenšteino pilį, kad pagaliau pasirinktų kuklų namą Marburge kaip rezidenciją, kur savo lėšomis pasistatė ligoninę, taip sumažindama save iki skurdo. Įstojusi į Pranciškonų Trečiąjį ordiną, ji visą save aukojo mažiausiems, du kartus per dieną lankydama ligonius, tapdama elgeta ir visada imdamasi kukliausių darbų. Jos pasirinkimas dėl skurdo išlaisvino svainių, atvykusių atimti iš jos vaikų, pyktį. Ji mirė 17 m. lapkričio 1231 d. Marburge, Vokietijoje. 1235 m. popiežius Grigalius IX ją paskelbė šventąja.

Malda Vengrijos princesei Elžbietai

O Elžbieta,
jaunas ir šventas,
nuotaka, motina ir karalienė,
savanoriškai prastos prekės,
Tu buvai,
Pranciškaus pėdomis,
pirmųjų vaisių, vadinamųjų
gyventi pasaulyje pagal Dievą
praturtinti jį taika, teisingumu
ir meilė nepasiturintiems ir atskirtiems.
Tavo gyvenimo liudijimas
išlieka kaip lengva Europai
eiti tikrojo gėrio keliais
kiekvieno vyro ir visų vyrų.
Prašau mus apkalbėti
iš įsikūnijusio ir nukryžiuoto Kristaus,
kuriam ištikimai sutikote,
intelektas, drąsa, darbštumas ir patikimumas,
kaip tikri statybininkai
Dievo karalystės pasaulyje.
Amen