Jei Adomas ir Ieva nebūtų nusidėję, ar Jėzus vis tiek būtų miręs?

Jėzaus mirtis įvyko dėl mūsų nuodėmės. Taigi, jei nuodėmė niekada nebūtų atėjusi į pasaulį, Jėzui nebūtų reikėję mirti. Tačiau į šį klausimą galima atsakyti tik „teoriškai“, nes Adomas, Ieva ir visi mes nusidėjome.

Nors į šį klausimą sunku atsakyti trumpai ir supaprastintai, panagrinėkime analogiją. Tarkime, tavo tėvai valgė nuodus. Šio nuodų rezultatas yra mirtis. Vienintelis vaistas nuo šio nuodų yra naujo ir sveiko kraujo perpylimas iš nepaveikto žmogaus. Pagal analogiją galėtumėte pasakyti, kad Jėzus atėjo į pasaulį be jokio šio „nuodo“ poveikio, kad galėtų pasiūlyti dieviškąjį „perpylimą“ Adomui ir Ievai bei visiems jų palikuonims, paveiktiems nuodėmės nuodų. Jėzaus kraujas yra tas, kuris gydo mus, kai gauname tą kraują, kuris pralietas per Kryžiaus auką. Mes gauname Jo išganomąjį kraują, priimdami jį į savo gyvenimą, ypač per sakramentus ir tikėjimą.

Bet šis klausimas kelia dar vieną įdomesnį klausimą. Jei Adomas ir Ieva (ir visi mes, kurie iš jų atėjome) niekada nebūtų nusidėję, argi Sūnus Dievas taptų žmogumi? Ar jis prisiims žmogaus kūną per Mergelės Marijos įsikūnijimą?

Nors Jėzaus mirtis įvyko dėl mūsų nuodėmės, jo įsikūnijimas (tapimas žmogumi) turėjo būti ne tik tam, kad galėtume mirti už mūsų nuodėmę. Katalikų bažnyčios katekizmas aiškina, kad viena pagrindinių jo įsikūnijimo priežasčių buvo „mus išgelbėti susitaikant su Dievu“, tačiau jis įvardija ir kitas tris priežastis: „kad galėtume pažinti Dievo meilę“, „būti mūsų šventumo pavyzdžiu“; ir „paversti mus dieviškosios prigimties dalyviais“ (Žr. CCC Nr. 457–460).

Todėl kai kurie spėlioja, kad net jei nebūtų nuodėmės, Dievas taptų kūnu ir įvykdytų šiuos kitus Įsikūnijimo padarinius. Gal kiek giliai ir tai tik spėlionės, bet vis tiek malonu reflektuoti!