Ar krikščionis turi jaustis kaltas, kad mėgaujasi žemiškais malonumais?

Gavau šį el. Laišką iš svetainės skaitytojo Colino, kuriame pateiktas įdomus klausimas:

Čia pateikiu trumpą mano pozicijos santrauką: aš gyvenu vidutinės klasės šeimoje ir, nors mes visiškai nesame ekstravagantiški savo išlaidoms padengti, turime tokioje šeimoje įprastus daiktus. Aš einu į universiteto kolegiją, kurioje ruošiuosi tapti mokytoju. Vėlgi sakyčiau, kad gyvenu pagrįstai, o ne perdėtai, studentišką gyvenimą. Aš didžiąja dalimi visada tikėjau Dievu ir pastaruoju metu stengiausi gyventi krikščioniškesnį gyvenimo būdą. Dėl to aš susidomėjau etiškesnėmis dalykais, kuriuos perku, pavyzdžiui, sąžiningos prekybos maistu ar perdirbimu.

Vis dėlto pastaruoju metu abejojau savo gyvenimo būdu ir ar tai būtina, ar ne. Turiu omenyje, kad nesu tikras, kad jaučiuosi kaltas dėl to, kad tiek daug, kai pasaulyje yra žmonių, kurie turi tiek mažai. Kaip jau sakiau, aš jaučiuosi stengiuosi saikingai tvarkytis ir stengiuosi niekada negaišti negailestingai.

Taigi mano klausimas yra toks: ar teisinga džiaugtis dalykais, kuriuos man pasisekė, kad jie būtų daiktai, draugai ar net maistas? O gal turėčiau jaustis kaltas ir galbūt pabandyti atsisakyti daugumos iš jų? "

Aš perskaičiau jūsų įžvalgų straipsnį: „Dažnas klaidingas požiūris į naujus krikščionis“. Čia yra šie 2 klausimai, susiję su šiuo klausimu:

Nesusipratimas 9 - krikščionys neturėtų mėgautis jokiais žemiškais malonumais.
Aš tikiu, kad Dievas sukūrė visus gerus, sveikus, linksmus ir linksmus dalykus, kuriuos turime šioje žemėje, kaip palaiminimą mums. Svarbiausia - nelaikyti šių žemiškų dalykų per griežtai. Turime suvokti ir džiaugtis palaiminimais, kai delnai atidaryti ir pakreipti į viršų. "
- Aš taip pat tikiu.

2 nesusipratimas - tapti krikščioniu reiškia atsisakyti visų savo linksmybių ir laikytis gyvenimo taisyklių.
Nesąžiningas egzistavimas vien tik taisyklių laikymasis nėra tikra krikščionybė ir gausus gyvenimas, kurį tau reiškia Dievas. "
- Vėlgi, tai jausmas, su kuriuo labai sutinku.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad šiuo metu turiu mintį, kad turėčiau kuo labiau padėti kitiems, tęsdamas savo dabartinį gyvenimo būdą. Aš būčiau labai dėkingas už bet kuriuos jūsų apmąstymus apie šiuos jausmus.

Ačiū dar kartą,
Colin

Prieš pradėdami mano atsakymą, nustatykime Biblijos pagrindus Jokūbo knygos 1:17:

"Kiekviena gera ir tobula dovana kyla iš aukščiau, kyla iš dangiškų šviesų Tėvo, kuris nesikeičia kaip judantys šešėliai". (NIV)

Taigi, ar turėtume jaustis kalti, kad mėgaujamės žemiškais malonumais?
Aš tikiu, kad Dievas sukūrė žemę ir visa joje esanti mūsų malonumui. Dievas nori, kad mes džiaugtumėmės visu grožiu ir stebuklais, kuriuos Jis sukūrė. Svarbiausia, kad visada būtų atviros rankos ir atviros širdies dovanos. Mes turime būti pasirengę leisti bet kada, kai Dievas nusprendžia atimti vieną iš tų dovanų, nesvarbu, ar tai mylimasis, ar nauji namai, ar kepsnių vakarienė.

Jobas, Senojo Testamento žmogus, mėgavosi dideliais Viešpaties turtais. Dievas jį taip pat laikė teisingu žmogumi. Kai jis prarado viską, ką pasakė Job 1:21:

„Aš gimiau nuoga nuo motinos įsčių
o kai išeisiu, būsiu nuoga.
Viešpats davė man tai, ką turėjau
ir Viešpats jį atėmė.
Girkite Viešpaties vardą! “(NLT)

Mintys apsvarstyti
Gal Dievas verčia jus gyventi su tikslu? Galbūt Dievas žino, kad ne tokį sudėtingą gyvenimą, kuriame nėra materialių dalykų, rasite daugiau džiaugsmo ir malonumų. Kita vertus, galbūt Dievas pasinaudos gautomis palaiminimais kaip savo gerumo jūsų kaimynams, draugams ir šeimai liudytojas.

Jei to ieškosite kasdien ir rimtai, tai jus nuves sąžine, ramiu vidiniu balsu. Jei pasitikite juo atviromis rankomis, palenktomis rankomis delnais už dovanas, visada atiduodamas jas Dievui, jei jis jų paprašytų, tikiu, kad jūsų širdis vadovaus jo ramybe.

Ar gali Dievas pašaukti žmogų į skurdo ir aukos gyvenimą tam tikslui - tam, kuris atneša šlovę Dievui - ir pašaukti kitą žmogų į finansinės gausos gyvenimą, taip pat ir tam, kad atneštų šlovę Dievui? Manau, kad atsakymas yra taip. Aš taip pat tikiu, kad abu gyvenimai bus vienodai palaiminti ir kupini klusnumo džiaugsmo bei išsipildymo jausmo gyvenant Dievo valia.

Paskutinė mintis: galbūt yra tik maža kaltė dėl to, kad visi krikščionys jaučia malonumą? Tai galėtų priminti Kristaus auką ir Dievo malonę bei gėrį, galbūt kaltė nėra teisingas žodis. Geresnis žodis galėtų būti dėkingumas. Kolinas tai pasakė kitame el. Laiške:

"Apmąstydamas aš manau, kad galbūt visada bus nedidelis kaltės jausmas, tačiau tai yra naudinga, nes tai mums primena apie dovanas, apie kurias jūs kalbate."