FOTOMODELIS: Medjugorjėje, numestas nuo žirgo... ji pamatė savo VIEŠPATĮ

FOTOMODELIS: Medjugorjėje, numestas nuo žirgo... ji pamatė savo VIEŠPATĮ

22 metai: labai mielas veidas, dabar visi šypsosi, slepia labai liūdną istoriją. Iš šiurkštaus aprašymo, kurį ji man pateikia apie savo „demonišką gyvenimą“, ji nori pabrėžti gailestingumo, kurį Dievas jai panaudojo, didybę, kaip pavyzdį visiems jos kantriai laukiantiems nusidėjėlių (1 Tim 1).

„Jis trumpai papasakos, kaip Dievas nuvertė mane nuo arklio kelyje į Damaską ir paskatino pakeisti savo gyvenimą. Niekada nebuvau tyra mergina, visada patyriau nuodėmę. Sunkiai mokytas tėvo, vos daugiau nei šešiolikos, iš nepaisymo atidaviau save jo partneriui. Tada 17 metų abortas. 18-os išėjau iš namų dirbti į Milaną mados srityje. Ir ten, būdama graži mergina, patekau į turtingų žmonių ratą, sutikau tam tikrus ratus ir, vis labiau siekdama tapti kuo nors televizijoje ir laikraščiuose, pradėjau gyventi tarp turtingiausių Italijoje. Tačiau darbo trūkumas sukelia konkurenciją, o pinigų poreikis privertė prašyti pinigų iš tėvo. Atsakykite tik: „Jei nori gerai jaustis, turi grįžti su manimi!“.

Aš sakiau ne! Manyje išaugo iškreiptas mentalitetas, pripildytas tik nedorybės. Pinigų poreikis privertė mane svajoti susitikti su milijardieriumi – jį turėjo daugelis merginų – būti jo meiluže ir patenkinti visus mano norus būti nepriklausomam nuo tėvo: tai būtų buvusi mano laimė.

Draugas padėjo man prisijungti prie Europos masto milijardierių rato. Pradėjau užsiimti prostitucija su žmogumi, iš pradžių mielu, o paskui pasiryžau mane išnaudoti, net jei ne gatvėje. Pradėjau sakydamas: kai – uždirbsiu šiek tiek pinigų, tai sustos. Tačiau kuo daugiau uždirbau, tuo daugiau išleidau ir tuo daugiau man reikėjo būti su aukšto lygio žmonėmis. Mane žavėjosi, vežė šen bei ten, bet vis labiau nelaimingas, nes buvau jautrus, norėjau meilės: vietoj to tik juoda, juoda aplinka, o iki 19 metų pasinėriau į kokainą ir alkoholį...

Nakvodavau su labai turtingais vyrais, vis labiau linkstančiais į prostituciją, pabusdavau 1 ar 2 valandą po pietų, sunaikinta. Prikimštas migdomųjų, vis gerdavau, nerasdamas meilės, o aplink mane tik žiaurumas. Taigi sunaikinau savyje viską, kas žmogiška, ir kiekvieną merginą, kuri atėjo su manimi.

Taigi iki 19 su puse metų tūkstantis gyvenimo buvo tik liūdesys. Tada aš sutikau milijardierių vyrą, su kuriuo buvau prieš 2 mėnesius. Dėl to aš nustojau užsiimti prostitucija, bet vis tiek nakvodavau su labai turtingais vyrais visame pasaulyje. Nepaisant to vyro, aš vis tiek susitikinėjau su dviem ar trim, kurie man atsilygindavo dovanomis, brangenybėmis, drabužiais. Ir kiekvieną kartą, kai man tai nutiko, manyje vykdavo visiška destrukcija, tiek psichologinė, tiek fizinė, iki tokio lygio, kad turėjau užsidėti kaukę ir, susitapatinusi su ta dalimi, galėjau įveikti save, daug gerdama.

Per paskutinius metus dar turejau 4 tikras .., meiles, bet viena po kitos jos baigesi, ir griuvau liūdna, nusivylusi, kentėjusi, kol kelis kartus bandžiau nusižudyti. Pagalvojau: Dievas mane apkartino ištraukdamas iš prostitucijos. Dabar ieškojau geranoriškos sąskaitos, kad pakeisčiau savo vyrą, kuris buvo šiek tiek išprotėjęs; bet nenustojau griebtis būrėjų, kortų žaidimų ir pan., kad išsiaiškinčiau, ką gyvenimas man laukia, nes giliai širdyje vis dar svajojau sutikti tyrą vyrą, ištekėti, turėti 5 ar 6 vaikus ir gyventi kaimas. Šalia turėjau merginą, kuri, nors ir buvo savo kailyje, naudojo begalinį gerumą mano atžvilgiu, bet aš su ja elgiausi blogai, buvau žvėris.

Apskritai 3 metus mano gyvenimas buvo demoniškas.

Mano aš nebeegzistavo. Mylėjau seksą, pinigus ir gyvenau gaujų bei narkotikų apsuptyje. Aš turėjau viską ir daugiau nei bet ką mergina gali svajoti. Kiekvienas mano noras išsipildė, tačiau mano gyvenimas buvo tuščias ir miręs. Man atrodė, kad man labiausiai pasisekė, bet buvau beviltiškiausia. Kitų akyse buvau puikus ir sėkmingas: iš tikrųjų viskas buvo fikcija. Buvau nuobodu ir nelaiminga. Taip pasaulis sunaikina savo garbintojus.

21 metai. Jau metus pradėjau girdėti Medjugorjės skambutį: man skambino Motina. Lemiamas buvo prieš 6 mėnesius matytas TV dokumentinis filmas, kuris mane labai sužavėjo. Tariau sau: kada ateis ta diena ir man? Stoties spaudos kioske pirktoje knygoje radau 3 ar 4 Medjugorjės maldas ir jaučiau stipresnį poreikį už mane jas suskaityti, net jei grįždavau 2 ar 3 valandą nakties. Tada prieš 4 mėnesius susipykau su savo vyru, paskui su kitu, paskui su geriausia drauge: išsiunčiau juos visus į tą šalį. Tai buvo Kažkas, kuris pamažu atitolino mane nuo praeities: jaučiau, kad kažkas manyje keičiasi.

Gegužės mėnesį atsitiktinai kalbėjausi telefonu su beveik pašėlusia seserimi, už kurią meldžiausi šventajai Ritai ir kuri, nuvykusi į Medjugorję, buvo visiškai išgydyta. Ji primygtinai reikalavo: eik į Medjugorję, bet mano viduje pasigirdo balsas: dar ne tavo laikas. Į Medjugorję įtikinau savo mylimą žmogų: iš pradžių ji nusijuokė man į veidą, o paskui nuėjusi grįžo kaip angelas: meldėsi, verkė, mylėjo Dievą ir atitrūko nuo visų linksmybių. . Jaučiau, kad ateina ir mano laikas. Aš taip pat badavau kartą per savaitę. Tačiau kiek kliūčių iki paskutinės akimirkos nerandu vietos lėktuve, mane apima abejonės dėl to: kaip atitrūkti nuo įpročių? Vakare prieš išvykdamas išėjau su draugais ir padariau, tikiu, paskutines rimtas nuodėmes. Galiausiai išvykstu ir Splite sutinku būrį nuostabių jaunuolių. Atvykimas į Medjugorję naktį. Aš ten išbūnu 3 dienas nevalgęs, nemiegojęs, nes manęs niekas nebedomina apie šiuos dalykus.

Liepos 25-osios rytą.
Neatsimenu, kada tiksliai, pradedu žengti į proto ir širdies ekstazę: buvau arti Dievo. Per šias 20 minučių Dievas suteikė man malonę pajusti jo meilę (tai prisiminus jį sujaudina) ir leido pamatyti ir jausti jo kelią. Tai, ką jaučiau tada, nebejaučiau, bet to užteko, kad užsidaryčiau su senu gyvenimu ir tapčiau tikrai skurdžiai. Atidaviau viską: auksą, pinigus ir likau be nieko. Gerai rengtis, pasidažiusi, būti gražiai, linksmintis, draugauti, pasaulis, kuris man atrodė gražus žodžiu: viskas staiga išėjo iš mano gyvenimo. Jo nebeliko.

Per šias 20 minučių pajutau, kad mano gyvenimas turi būti tik Kristuje Dievui su Dievo Motina. Ji paėmė mane į kun. Jozo rankas, kuris man prisipažino ir savo mielumu privertė pajusti, kad tai Jėzus man atleido. Po savaitės vėl grįžau į Medjugorję, kad praleisčiau ten šiek tiek laiko. Nekalbu apie malones, kurias gavau tomis dienomis, visų pirma apie didelę meilę maldai, kuri tapo tikru susitikimu su Jėzumi ir jo Motina, ir manyje pamažu gimė visiško pasišventimo troškimas.

Grįžęs į Milaną, Jėzus dabar veda mane ten, kur nori, bendruomenėje ir maldos grupėse. Dažnai girdžiu Jėzų ir jo meilę iki ligos. Be maldos nebegalėčiau gyventi nė valandos. Mano meilė Jėzui auga kiekvieną dieną. Negalvoju apie ateitį, bet nuolat prašau atsiduoti Jam.Velnias nesiliauja gundyti manęs labai stipriai: neversti sugrįžti į buvusį gyvenimą, o norėdamas, smulkmenomis, kurios tačiau yra puikūs, atitolinti mane nuo mano pašaukimo. Kartais praleidžiu dvi ar tris valandas abejonių ir kančios: ištekėti ir susilaukti vaikų? Bet po kelių maldų jaučiu tokią didelę meilę ir sakau sau, kad „niekas, nei vaikai, nei vyras negalėjo man suteikti tokios meilės“.

X., 24 m. rugsėjo 1987 d

Šaltinis: Medjugorjės aidas Nr. 45